Lučiojus

Lučiojus įsikūręs prie to paties vardo ežero, ant kurio kranto stovėjo dviejų aukštų dvaro rūmai, apsupti dideliu parku.

1733 m. šias valdas įsigijo Elžbieta Oginskytė-Puzinienė. 1766 m. skyrė fundaciją Vilniaus jėzuitų akademijos misija. Po fundatorės mirties naujasis savininkas Tadas Oginskis 1766–1776 m. pastatydino puošnią barokinę Šv. Tado bažnyčią ir nedidelį vienuolyną. Panaikinus jėzuitų ordiną, šventovė tapo parapinė. Bažnyčia sovietų laikais buvo uždaryta ir tik XX a. pabaigoje grąžinta katalikams bei restauruota. Interjere gausu perspektyvinės ornamentinės ir figūrinės vėlyvojo baroko sienų tapybos, kurios autorius  – Kazimieras Antoševskis iš Minsko. Didžiajame altoriuje – barokinė Nukryžiuotojo skulptūra. XVIII a. mena įmantriais drožiniais puošti klauptai.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Liubčia
Vitebsko sritis
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1700-1750
1750-1800
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Oginskiai