Katinavos piliakalnis

Google Maps nuotrauka

Katinava, Katniava, Katava, Katenava – miestelis, esantis už 10 km į šiaurės vakarus nuo Stulupėnų. Miestelyje yra du piliakalniai – Aukštasis ir Katinavos kalnas. Katinavos kalną, pasak istoriko M. Pretorijaus, nadruviai laikė šventu. Jie buvo įsitikinę, kad tas, kuris čia kas žemę, netrukus mirs. Kunigas Teofilis Gotlibas Šulcas, norėdamas tai paneigti, liepė paimti nuo kalno žemės. Po metų jis mirė. Tais pačiais metais mirė ir jo žentas Pilypas Ruigys, kuris taip pat buvo paėmęs tos žemės. Taip nadruviai dar labiau įtikėjo kalno šventumu. Kitas padavimas sako, kad kas 100 metų ramų vasaros vidurdienį ant to kalno, šalia ežero, pasirodo užburta mergelė ir šukuojanti geltonąsias kasas. Ją pasveikinusio praeivio ji pasiprašiusi išvaduojama: tam tereikią palydėti ją už kaimo ribos ir, kad ir kas atsitiktų, neatsigręžti. Jiems einant, pasigirdę baisūs garsai. Keleivį šiurpas nukrėtęs. O kai jis pajutęs, jog ugnies nasrai griebią už drabužio skverno, apsigręžęs. Tuomet viskas išnykę.

Katinavoje lankęsis Vilius Kalvaitis užrašė, kad nuo Katinavos bažnyčios į šiaurę yra 20 metrų aukščio kalnas, rytuose prie jo – didelis seklus ežeras, o ant kalno vidurio auga garsioji 2 metrų skersmens, 13 metrų skersmens vinkšna (žr. Aukštasis piliakalnis), tarsi karalienė apsupta dar 60 mažesnių vinkšnų. Jam žmonės dar pasakojo, kad čia pilis yra nugrimzdusi.

Pilies kalnas išlikęs. Jo aikštelė ovali, apie 20 ir 20 metrų dydžio, apjuosta pylimu. T. G. Šulcas buvo palaidotas Katinavos bažnyčios rūsyje. Bažnyčia, kurioje tarnavo T. G. Šulcas, neišliko, buvo perstatyta 1811 m. (buvo puošniai tapytos sienos). Bažnyčia buvo paversta šieno miltų malūnu, 1989 m. pavasarį pradėta griauti ir nugriauta 1992 m.

Prie Katinavos yra upelis Romovė ir vietovė Romanupiai (už 2 km į rytus nuo Katinavos), iš ko galima spręsti, kad Katinavos apylinkės buvo pagoniško kulto židinys. Ant vienos iš Katinavos aplinkinių kalvų, o gal ir ant paties Katinavos piliakalnio buvo pagrindinė Nadruvos apeigų vieta. Petras Dusburgietis taip pat mini Nadruvos Romovę.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990).

Karaliaučiaus sritis
Furmanovka
nekilnojamasis kultūros paveldas
nematerialus kultūros paveldas
atmintinos vietos
vietovės
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.2.1. atpažinimo principas
Pilypas Ruigys (1675–1749)
Teofilis Gotlibas Šulcas (1629–1673)
Vilius Kalvaitis (1848–1914)
(vieta pažymėta apytiksliai)