Kamianecas

Vietovė įsikūrusi Bialovežo girios pakraštyje, Lesnos ir Baltosios upių santakoje bei senųjų Vilniaus—Karokuvos ir Bresto—Gardino kelių.

Anot Ipatijaus metraščio, vietovė įkurta Voluinės kunigaikščio Vladimiro 1276 metais. Čia išaugo gynybinių griovių ir sienų apsuptas miestas. Iš pradžių jį valdė Voluinės kunigaikščiai, XIV a. viduryje Kamianecas atiteto Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Valdant Kęstučiui 1375, 1378 ir 1379 m. čia buvo atremti Vokiečių ordino antpuoliai. 1382—1392 m., vykstant vidaus karui, Kamianecas ėjo iš rankų į rankas: kurį laiką jį valdė Mozovijos kunigaikštis Jonušas, vėliau — Vytautas arba Jogaila. Kariniu ir strateginiu požiūriu tai buvo svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietovė. Dar vadintas Bialovežo girios vartais, pažymint miesto, kaip prekybinių ir strateginių kelių mazgo, reikšmę. Nuo XV a. pradžios tapo Trakų vaivadijos (nuo 1520 m. — Palenkės vaivadijos, nuo 1566 m. — Brastos vaivadijos) pavieto centru. 1503 m. jam suteiktos savivaldaus miesto teisės, 1524 m. — herbas. XVII a. viduryje, po karo su Maskva, vietovė prarado ankstesnę karinę ir politinę reikšmę.

Iki šių dienų išlikęs Baltasis bokštas — svarbiausias šį mūrinį pastatą supusios medinė pilies gynybinis statinys.  Jį 1279—1288 m. pastatydino Voluinės-Haličo kunigaikštis. Bokštas siekia 30 m aukštį, mūrytas baltiškuoju plytų rišimo būdu. Nuo 1960 m. čia įkurtas Kraštotyros muziejus.

 

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė, (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Lietuvos Kamenecas
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1250-1300
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
1950-2000
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Jogaila (1348–1434)
Kęstutis (apie 1297–1382)
Vytautas Didysis (apie 1350–1430)