Jablanava

Tai nedidelis kaimelis prie Nemuno kranto, greta Lunos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais vietovė priklausė Naugarduko vaivadijai, buvo jos pakraštyje, pasienyje su Gardino vaivadija.

Jablanava pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta tik XVIII a. trečiame ketvirtyje, kai gyvenvietė priklausė Juozapui Aleksandrui Jablonovskiui. Su šio didiko pavarde siejama ir vietovės pavadinimo kilmė. Jis buvo kilęs iš senos Voluinės bajorų giminės ir susituokęs su Karolina Terese Radvilaite, Kazimiero Leono Sapiegos našle. 1744 m. Jablanovskis gavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaro stalininko, 1752 m. — Naugarduko vaivados pareigybes. Tai galimai paskatino statydintis rezidenciją Naugarduko vaivadijoje.

Jablanavos rūmai neišliko, matyti tik XVIII a. dvaro teritorijoje buvusios Įv. Jono Krikštytojo koplyčios griuvėsiai. Šventovė centriško plano, šiek tiek primena Voučyno Švč. Trejybės bažnyčią. Ją puošiantys ornamentai kildinami iš XVIII a. 6-ojo dešimtmečio Prancūzijos architektų pavyzdinių knygų. Koplyčioje aptikta kripta greičiausiai buvo skirta fundatoriams laidoti.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė, (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Jablanava
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
1950-2000
2000-2050
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas