Gyvenvietė įsikūrusi Gardino srityje, Valkavisko rajone. Vietovė minima nuo XVI a., kai priklausė Kločkoms, vėliau ji buvo Dorohostaiskių, Sapiegų ir kitų giminių nuosavybė. Iki XVIII a. Izabelinas vadintas Petuchovu. Pavadinimas pakeistas trumpai vietovę valdžiusio Jono Jurgio Flemingo, kai šiam 1746 m. gimė dukra Izabelė.
Šaltiniuose miesteliu vadintas Izabelinas buvo vienas didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų centrų, čia vykdavo šios Bažnyčios sinodai. Evangelikų reformatų bažnyčios statybas fundavo Jonas Jurgis Grobovskis. Manoma, kad ji pastatyta buvusios katalikų bažnyčios vietoje 1778 metais. Tai vėlyviausi evangelikų reformatų maldos namai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XIX a. pastatas rekonstruotas, 1887 m. šventovė uždaryta, 1992 m. grąžinta tikintiesiems. Dabar tai katalikų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia.
Izabeline veikia ir Šv. arkangelo Mykolo cerkvė, pastatyta XVIII a. pabaigoje, perstatyta XIX—XX amžiuje. Taip pat išliko XVIII a. sumūryta ir XX a. pradžioje perstatyta sinagoga.
Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė, (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).