Bešankovičiai

Bešankovičių kaimas pirmą kartą paminėtas XV a. viduryje, kai čia buvo statoma cerkvė. 1630 m. valdą nusipirko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega. 1634 m. Bešankovičiai gavo savivaldaus miesto teises. XVIII a. Oginskių valdomas miestas buvo svarbus regiono prekybos ir amatų centras. 1775 m. (kitais duomenimis, 1786 m.) Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis jį padovanojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriui Liutaurui Chreptavičiui.

Per Abiejų Tautų Respublikos pirmąjį padalijimą 1772 m. Bešankovičiai buvo padalyti į dvi dali: viena atiteko Rusijai, kita, didesnė, liko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Po Antrojo padalijimo 1793 m. visi Bašankovičiai atiteko Rusijai.

Nėra vienos nuomonės, kada pastatyti klasicistiniai Bešankovičių rūmai. Vieni tyrinėtojai statybos pradžią nukelia į Oginskių šeimininkavimo laikotarpį, kiti (tai labiau tikėtina) mano, kad rūmus pastatydino čia buvęs Jokimo Liutauro Chreptavičiaus sūnus Irenėjus. Rūmų pastate dabar įsikūrusi Vaikų dailės mokykla. Pastatas rekonstruotas, bet jo architektūroje dar galima įžvelgti klasicistinių bruožų.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė, (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Bešankovičiai
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas