Savivaldybių veikla kultūros paveldo apsaugos srityje 2018 metais

    Pradžia
  • Naujiena
  • Savivaldybių veikla kultūros paveldo apsaugos srityje 2018 metais

Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie Lietuvos Respublikos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Surinkta medžiaga leidžia išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esančias kultūros vertybes. Paveldo komisija kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama pateikti duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą saugant kultūros paveldą 2018 m. Į šį prašymą atsiliepė 59 savivaldybės, Jonavos r. savivaldybė informacijos nepateikė.

Informacija apie savivaldybių skiriamas lėšas

Vertinant kasmetinį ilgalaikį savivaldybių indėlį į kultūros paveldo apsaugą, nustatyta, kad savivaldybių skiriamos sumos vis didėja ir jų augimo rodikliai gerokai viršija Kultūros paveldo departamento biudžeto didėjimo spartą. Paprastai savivaldybė kiekvienais metais skiria apytikriai panašią sumą, o pavieniai finansavimo padidėjimo „šuoliai“ dažniausiai buvo sąlygoti tarptautinių fondų lėšomis finansuotų projektų įgyvendinimo, kai savivaldybė prisidėdavo taip pat nemaža suma. Visgi, pastaraisiais metais vis dažnesni tampa atvejai, kai savivaldybės dideles lėšas pradeda investuoti į stambių objektų (vienuolynų, bažnyčių, dvarų ir pan.) tvarkybą.

Didesnė savivaldybių dalis neturi atskiro strateginio dokumento, nustatančio kultūros paveldo apsaugos kryptis ir prioritetus. Dažniausiai tai yra reglamentuojama savivaldybių bendro pobūdžio strateginiuose plėtros ir veiklos planuose, tačiau kai kuriose savivaldybėse yra parengti konkretesni dokumentai:

Akmenės r. savivaldybė Savivaldybės administracija 2014 m. parengė Kultūros paveldo, turizmo, viešosios reklamos informacinės sistemos išdėstymo specialųjį planą.
Alytaus m. savivaldybė Yra parengta savivaldybės paveldotvarkos programa, kurią turi patvirtinti savivaldybės taryba.
Klaipėdos m. savivaldybė Savivaldybės užsakymu 2016 m. buvo parengta Klaipėdos miesto kultūros paveldo apsaugos strategija.
Kretingos r. savivaldybė Savivaldybės taryba patvirtino Kretingos r. savivaldybės kultūros paveldo apsaugos 2019–2021 m. programos priemones.
Kupiškio r. savivaldybė Siekiant kontroliuoti kultūros paveldo būklę, parengtas Valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ir paminklų stebėsenos planas 2016–2020 m.
Mažeikių r. savivaldybė Kasmet parengiami tvarkytinų kultūros vertybių sąrašai, kuriuos sudaro vyr. specialistė, kuruojanti paveldosaugą drauge su seniūnijų, bendruomenių, parapijų, visuomeninių organizacijų atstovais.
Radviliškio r. savivaldybė Savivaldybės taryba kasmet tvirtina Paveldosaugos darbų programą, kurioje nustatomi tvarkytini kultūros paveldo objektai, skiriama lėšų.
Šilutės r. savivaldybė Patvirtintas dokumentas Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui strategija 2015–2020 m.
Utenos r. savivaldybė Kasmet savivaldybės taryboje yra svarstomas ir tvirtinamas paminklotvarkos priemonių planas.

 

Kalbant apie ilgalaikius strateginius kultūros paveldo išsaugojimo veiksmus savivaldybėse reikėtų išskirti trijų savivaldybių – Kauno m., Vilniaus m. ir Klaipėdos m. pavyzdžius. Klaipėdos m. savivaldybės taryba yra nustačiusi nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimą asmenims, vykdantiems kompleksinį pastatų fasadų ar stogų tvarkymą Klaipėdos miesto istorinėse dalyse. Panaši praktika taikoma ir Kauno m. savivaldybės teritorijoje – prieš kelerius metus patvirtinta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata Centro seniūnijos teritorijos gyventojams. Žemės mokesčio lengvata skiriama pateikus dokumentus, įrodančius Centro seniūnijoje esančių pastatų tvarkymą. Nuo 2015 m. Kauno m. savivaldybė sėkmingai vykdo efektyvią paveldotvarkos programą, kuriai skiriamos lėšos kasmet vis didėja, o šią sėkmingą praktiką perima ir kitos savivaldybės. Vilniaus m. savivaldybė tikslingai skiria paramą senamiesčio daugiabučių avarinės būklės balkonų ir kitų fasadų elementų, kurie kelia pavojų praeiviams, tvarkymui.

Kai kurios savivaldybės yra nusistačiusios kultūros paveldo apsaugos prioritetus:

  1. Pavieniai objektai, į kurių tvarkybą tikslingai investuojamos lėšos (pvz., Kaišiadorių r. savivaldybė – Žiežmarių sinagoga; Kalvarijos savivaldybė – Kalvarijos pašto stoties pastatų komplekso pašto pastatas ir Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatas; Kupiškio r. savivaldybė – Šmito malūnas su technologine įranga, Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblis, Adomynės dvaro sodyba; Molėtų r. savivaldybė – Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblio namas ir Baltadvario įtvirtintos dvaro sodybos fragmentai).
  2. Kultūros paveldo objektų grupės (pvz., Anykščių r. savivaldybė – kultūros paveldo statiniai, piliakalniai, viešieji (memorialiniai, įvykio vietos ir kt.) bei sakraliniai objektai; Kėdainių r. savivaldybė – Kėdainių senamiestis (atskiri pastatai, statiniai, viešosios erdvės), kovų už Lietuvos Nepriklausomybę vietos ir paminklai, bažnyčios; Šalčininkų r. savivaldybė – statiniai ir statinių kompleksai; Utenos r. savivaldybė – archeologinių vietovių infrastruktūros sutvarkymas, kryždirbystės objektų išsaugojimas, architektūros pastatų remonto konservavimo darbai bei jų pritaikymas turizmui, Laisvės kovų bei žymių Utenos krašto žmonių paminklai ir vietovės).
  3. Kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbai (pvz., Joniškio r. savivaldybė – savivaldybės nuosavybės teise valdomų kultūros paveldo objektų priežiūra, tvarkyba ir jų pritaikymas visuomenės poreikiams; Pagėgių savivaldybė – kultūros paveldo objektų tvarkyba bei jų teritorijų priežiūra; Prienų r. savivaldybė – kultūros paveldo objektų tvarkymas ir pritaikymas lankyti, aktualizuoti ir naudoti visuomenės poreikiams; Šakių r. savivaldybė – objektų tyrinėjimas, avarinės būklės likvidavimo darbai ir pritaikymas bei įveiklinimas).

Iš esmės, didžioji dalis savivaldybių dėl ribotų finansinių išteklių vykdo tik tęstinius kultūros paveldo objektų priežiūros darbus. Savivaldybės, atsižvelgdamos į aktualiausius poreikius bei vietos specifiką, nustato prioritetinius objektus ar jų grupes. Neretai šie darbai vyksta iš savivaldybių viešųjų darbų programų, kai šienaujama kultūros paveldo objektų aplinka, šalinami menkaverčiai krūmai ir medžiai, renkamos šiukšlės ir kt. Didesnės apimties tvarkybos darbams (tyrimams, konservavimui, restauravimui), siekiant atskleisti ir išryškinti kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, savivaldybių skiriamų lėšų dažnai nepakanka.

Apibendrinant galima būtų teigti, jog savivaldybėse kultūros paveldo objektų aplinka prižiūrima reguliariai ir geriau nei pastatai (teritorijos šienaujamos ir pan.), nes tai nereikalauja didelių finansinių sąnaudų lyginant su statinio fizinės būklės užtikrinimu. Pavieniai pastatai (taip pat jų aplinka) miestuose, miesteliuose dėl skiriamo tikslinio finansavimo yra geros būklės, nes remonto, tvarkymo, defektų šalinimo darbai atliekami dažniau nei kaimo vietovėse.

Pažymėtina, kad sąlyginai nedidelį kultūros paveldo objektų finansavimą valstybės ir savivaldybės lėšomis dalinai kompensuoja savivaldybių administracijų gebėjimas sėkmingai pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų tarptautinių fondų lėšomis – beveik pusė visų savivaldybių 2018 m. vykdė darbus, kuriuos dalinai finansavo Europos Sąjungos ar kiti tarptautiniai fondai.

Lietuvoje nuo 1994 m. tradicija tapusiuose Europos paveldo dienų renginiuose, kuriuos koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas, vis aktyviau dalyvauja miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai. Išanalizavus pastarųjų metų Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimo kultūros paveldo apsaugai duomenis išryškėja vis aktyvesnis savivaldybių dalyvavimas vietos kultūros paveldo pažinimo sklaidoje. Daugelis savivaldybių skiria lėšų Europos paveldo dienų ir Europos žydų kultūros dienos renginių organizavimui, leidžiami informaciniai leidiniai arba monografijos apie vietos kultūros paveldą, įrengiami informaciniai stendai ir ženklai prie kultūros paveldo objektų. Tokiu būdu visuomenei ir vietos bendruomenei geriau pristatomas regiono savitumas, ugdomas tautiškumas ir pilietiškumas, palaikomas vietos bendruomenių kūrimasis ir jų iniciatyva saugant kultūros paveldo objektus (įvairūs renginiai, edukacinės programos, lankstinukai ir straipsniai vietinėje spaudoje).

Savivaldybių lėšų panaudojimas kultūros paveldo objektų apsaugai 2012–2018 m.

(pagal savivaldybių pateiktą informaciją)

Savivaldybės 2018 m (Eur) 2017 m  (Eur) 2016 m  (Eur) 2015 m  (Eur) 2014 m (Eur) 2013 m. (Eur) 2012 m. (Eur)
Akmenės r. 10.193,00 6.133,00 14.221,76 22.942,00 12.570,67 12.570,67 6.754,23
Alytaus m. 54.485,00 48.091,26 53.425,96 1.400,00 Lėšų neskyrė 14.481,00 33.480,07
Alytaus r. 37.884,00 55.086,00 38.850,00 28.010,00 29.308,10 37.053,99 Nepateikė
Anykščių r. 151.240,71 48.099,03 71.222,09 67.481,00 64.600,32 110.651,07 Nepateikė
Birštono 6.655,00 21.054,00 3.690,00 24.860,00 509,52 Lėšų neskyrė 154.293,33
Biržų r. 14.000,00 20.250,00 9.438,00 21.377,20 209.534,87 22.616,43 11.836,48
Druskininkų 36.500,00 41.000,00 5.600,00 288.100,00 299.174,58 468.547,27 36.810,70
Elektrėnų 25.121,05 28.868,43 12.123,90 6.642,09 3.794,02 2.172,15 2.240,21
Ignalinos r. 5.288,00 6.997,00 6.000,00 11.000,00 8.172,21 Nepateikė Nepateikė
Jonavos r. Nepateikė 48.999,55 20.925,88 9.485,00 86.654,31 10.484,24 5.613,99
Joniškio r. 43.290,00 29.410,00 46.960,00 38.253,00 60.472,66 9.803,35 12.091,64
Jurbarko r. 177.178,41 31.474,00 34.017,19 15.338,80 13.649,40 8.910,45 10.402,57
Kaišiadorių r. 27.430,00 49.700,00 93.790,00 19.970,00 5.633,11 8.717,56 2.398,34
Kalvarijos 83.399,09 58.450,00 1.644,00 1.270,00 48.192,77 5.676,55 1.355,42
Kauno m. 1.678.262,20 742.527,59 564.763,01 314.246,52 224.849,69 297.112,49 204.552,25
Kauno r. 731.550,00 262.900,00 353.100,00 397.487,14 60.743,16 858.746,23 287.436,57
Kazlų Rūdos 53.027,00 3.645,00 1.500,00 Nepanaudojo 1.249,71 868,86 Nepateikė
Kėdainių r. 432.000,00 265.600,00 164.700,00 104.300,00 62.384,15 255.326,98 290.279,19
Kelmės r. 58.800,00 53.500,00 63.000,00 75.100,00 75.301,20 2.867,24 14.654,77
Klaipėdos m. 673.910,00 2.285.880,00 1.578.345,00 1.414.382,00 754.341,11 236.880,21 213.476,60
Klaipėdos r. 179.420,00 102.100,00 91.572,00 94.500,00 36.492,12 26.702,97 85.466,87
Kretingos r. 71.750,00 61.550,00 42.000,00 100.570,00 21.692,54 9.991,89 20.852,64
Kupiškio r. 62.836,00 105.520,79 7.313,00 2.896,00 2.896,20 4.286,38 Nepateikė
Lazdijų r. 5.868,00 4.250,00 59.000,00 5.707,00 35.854,09 35.854,09 695,09
Marijampolės 166.900,00 93.600,00 74.400,00 43.800,00 125.144,81 110.345,23 75.590,82
Mažeikių r. 210.248,50 76.016,80 74.417,15 51.000,00 36.289,39 31.003,82 63.716,40
Molėtų r. 40.000,00 38.850,00 17.700,00 18.790,00 30.096,00 15.639,48 4.923,54
Neringos 16.710,46 5.600,00 1.400,00 7.722,00 584,31 110.637,16 Lėšų neskyrė
Pagėgių 101.232,83 Nepateikė 59.800,00 7.568,00 75.495,25 Lėšų neskyrė 3.475,44
Pakruojo r. 14.800,00 61.100,00 71.200,00 17.900,00 15.581,56 11.787,53 111.822,29
Palangos m. 430.572,99 169.333,66 162.280,96 45.836,48 88.504,04 307.395,74 189.176,90
Panevėžio m. 249.754,97 286.159,50 57.930,84 27.804,00 15.407,78 13.322,52 15.639,48
Panevėžio r. 36.595,00 7.913,90 4.158,64 4.353,90 18.328,64 14.481,00 Nepateikė
Pasvalio r. 123.200,00 14.700,00 31.700,00 54.400,00 10.397,36 Nepateikė 17.908,36
Plungės r. 68.702,66 Nepateikė 14.892,86 156.324,67 103.350,43 131.529,19 65.357,39
Prienų r. 19.935,09 15.205,21 28.890,51 8.117,83 2.924,58 1.078,54 579,24
Radviliškio r. 170.846,53 42.200,00 62.800,00 45.458,00 28.075,76 34.783,36 17.826,11
Raseinių r. 59.435,64 59.250,00 71.500,00 65.110,00 60.849,17 53.781,57 86.886,01
Rietavo 10.419,74 142.328,98 16.043,96 54.821,00 123.345,02 63.543,79 605.943,00
Rokiškio r. 31.708,00 21.492,00 8.500,00 7.410,00 3.563,00 16.285,91 14.712,70
Šakių r. 44.811,00 44.868,00 34.238,60 287.422,00 50.251,97 38.860,06 275.789,21
Šalčininkų r. 88.128,98 13.745,06 7.949,12 380.210,75 Nepateikė Nepateikė Nepateikė
Šiaulių m. 298.204,00 180.682,00 92.506,00 16.780,87 Nepateikė 41.108,38 8.524,97
Šiaulių r. 56.200,00 47.654,00 49.930,00 257.360,00 138.235,63 49.235,40 34.754,40
Šilalės r. 55.496,56 24.980,00 21.658,00 9.781,58 20.446,26 920,70 Lėšų neskyrė
Šilutės r. 15.000,00 21.000,00 19.500,00 9.143,00 39.475,50 2.895,62 89.554,56
Širvintų r. 4.339,41 6.113,62 1.798,00 2.448,00 8.215,84 3.440,98 1.448,10
Skuodo r. 46.500,00 35.590,00 13.524,00 16.660,00 26.210,61 11.266,22 18.018,42
Švenčionių r. 63.770,00 33.002,00 20.157,00 16.400,00 Lėšų neskyrė 1.911,49 579,24
Tauragės r. 83.286,00 44.427,00 20.888,90 43.423,00 50.094,42 9.760,19 116.333,99
Telšių r. 67.508,08 21.100,00 24.800,00 59.200,00 168.327,15 59.169,37 187.905,47
Trakų r. 31.200,87 33.020,00 11.578,00 198 4.923,54 Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė
Ukmergės r. 79.530,06 21.897,01 48.683,92 12.800,00 6.798,23 68.187,56 19.694,16
Utenos r. 35.190,00 10.800,00 31.000,00 17.200,00 10.081,67 7.240,50 Nepateikė
Varėnos r. 13.794,10 16.946,63 7.658,02 10.233,00 10.666,42 2.896,20 Lėšų neskyrė
Vilkaviškio r. 27.400,00 1.700,00 4.200,00 4.700,00 4.014,13 38.664,27 73.341,93
Vilniaus m. 1.243.173,26 539.696,95 517.762,95 254.792,75 440.022,96
Vilniaus r. 63.467,00 8.360,00 34.000,00 599.931,00 54.410,91 34.464,78 41.126,04
Visagino Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė 797,32 Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė
Zarasų r. 27.500,00 82.190,00 Nepateikė 3.965,54 10.744,90 141.334,57 5.792,40
VISO: 8.715.649,19 6.602.607,97 5.056.649,22 5.684.383,12 3.899.725,10 3.867.293,21 3.541.111,56