Piliakalnių metams pasibaigus, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pasitinkant

    Pradžia
  • Naujiena
  • Piliakalnių metams pasibaigus, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pasitinkant

Vienu iš žmogaus tapatybę formuojančių reiškinių tyrinėtojai laiko supantį kraštovaizdį. Piliakalniai, kaip neatsiejama ir unikali Lietuvos kraštovaizdžio dalis, bendruomenės yra vertinami kaip svarbių istorinių įvykių liudytojai ir yra tapę vienu iš kolektyvinės tapatybės kertinių akmenų. Gausiuose padavimuose ir sakmėse apie Lietuvos piliakalnius susipindavo istorinė tiesa, pasakotojų laikų realijos ir aplinkos vertinimai, mitologiniai vaizdiniai ir fantazija, o daugiasluoksnėje žodinėje tradicijoje piliakalnis figūruodavo kaip svarbus pasaulėvaizdžio elementas. Kultūrinėje tautos atmintyje piliakalnių vaizdinys užima labai svarbią vietą ir yra tapęs vienu ryškiausių lietuviškosios savasties ir tapatumo konstruktų.

„Drauge su pasakomis apie kryžiokus piliakalniai jau nuo pat mažų dienų mano akis ir širdį prie savęs traukė. Netoli nuo Ožkabalių, Piliakalnių kaimo laukuose pas Rasius yra gražus piliakalnis, nuo kurio patsai kaimas pramintas. Šį didį, labai gražų, neišpasakytinai dailioje ramioje vietoje ant daubos kranto palei Aistos upę stūksantį kalną aš jau nuo jaunystės pradėjau lankyti, dar išvis instinktinį užuojausmą jam turėdamas ir nežinodamas, kas jį kada iš kokios priežasties supylė, tik iš mažo jau buvau girdėjęs pasakojant apie užkerėtas ir uždarytas jame labai dailias mergas; jog jis buvęs supiltas sterblėmis ir kepurėmis; jog jaučiai, su kuriais bandyta jį išarti, nugaišę ir t. t. Pajevonin su tėvais į atlaidus važinėdamas, vėliau susipažinau su Pajevonio piliakalniu, dar vėliau su Kaupiškių, arti Prūsų sienos, Rudaminos, Lakynų ir kt. Ant šitų kalnų, galiu drąsiai sakyti, susitvirtino mano lietuviškumas“, – šiais žodžiais savo asmeninį intuityvų ir egzistencinį santykį su piliakalniais apibūdino Jonas Basanavičius.

Ilga, kelis tūkstantmečius (nuo I tūkst. pr. Kr.) besitęsianti piliakalnių istorija ir šių objektų suvokimas skirtingais laikotarpiais įgaudavo vis kitokį atspalvį – nuo tiesioginės gyvenamosios ir gynybinės paskirties vietų iki fantazijomis apipintų sakmių ir padavimų objektų, kol, galiausiai, XIX a. pabaigoje piliakalniai tapo naujai besikuriančios lietuvių tautos tapatumui reikšmingais simboliniais dariniais, tapusiais protėvių kovų su priešais, šalies laisvės gynimo vietomis. Ilgainiui, didėjant istorinių ir archeologinių tyrimų apimtims ir publikacijoms, visuomenei įgyjant vis daugiau istorijos žinių ir vis labiau besidomint šalies ir atskirų jos vietovių praeitimi, piliakalnių, kaip tautai svarbių vietų, samprata palaipsniui įsitvirtino jos istorinėje ir kultūrinėje atmintyje. Lietuvoje piliakalniai tapo svarbiomis tautos praeities saugojimo, puoselėjimo, istorinės atminties vietomis.

Lietuvos Respublikos Seimas, atmindamas, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis bei siekdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse sutelkti tautą ir įkvėpti jai pasididžiavimo paskelbė 2017 metus Piliakalnių metais. Valstybinė kultūros paveldo komisija, palaikydama Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyvą, 2017 metais savo veikla prisidėjo prie piliakalnių aktualizavimo ir vietos bendruomenių iniciatyvumo saugant piliakalnius skatinimo. Buvo organizuoti apskritieji stalai su Ukmergės r., Anykščių r., Kauno r., Jurbarko r., Šakių r. vietos bendruomenėmis ir savivaldybėmis, aptariant piliakalnių pritaikymo principus ir vietos gyventojų vaidmenį saugant archeologinio paveldo objektus. Minint Piliakalnių metus, Paveldo komisija bendradarbiavo su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru organizuojant moksleivių festivalį „Piliakalnių Lietuva“, įgyvendino edukacinį projektą „Piliakalnių paslaptys“, skirtą Lietuvos valstybingumo istoriją ir ankstesnius laikus menančių piliakalnių pristatymui visuomenei, visų pirma – vaikams ir jaunimui. Pateiktos įžvalgos įvairioms institucijoms dėl piliakalnių tvarkymo, priežiūros ir pritaikymo principų.

Pasitikdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį prisiminkime, jog piliakalniai – mūsų valstybingumo pamatai, iškilę virš žemės paviršiaus ir tik bendromis jėgomis, pilietiškai nusiteikus mums pavyks šiuos savo valstybės pamatus sutvirtinti ir išsaugoti ateities kartoms.