Pažangi apsauga: Europos kultūros paveldo strategija XXI amžiuje

    Pradžia
  • Naujiena
  • Pažangi apsauga: Europos kultūros paveldo strategija XXI amžiuje

Balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko diskusija „2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai: mūsų paveldas, kur praeitis sutinka ateitį“, kurią organizavo Seimo Kultūros komitetas ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras.  Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė diskusijos metu pristatė Europos Tarybos Ministrų komiteto 2017 m. patvirtintą Europos kultūros paveldo strategiją XXI amžiuje, kuri gali būti laikoma tarptautinės ir nacionalinės paveldosaugos kelrodžiu.

Pagrindinė Europos kultūros paveldo strategijos XXI amžiuje idėja yra skatinti visuomenės įsitraukimą į kultūros paveldo apsaugos procesus. Strategijoje yra teigiama, kad visos Europos ir atskirų valstybių narių biudžetiniai ir žmogiškieji ištekliai tampa vis labiau nepakankami paveldo išsaugojimui ir restauravimui. Valstybinės institucijos yra nepajėgios užtikrinti, kad kultūros paveldą būtų galima perduoti ateities kartoms. Strategijoje akcentuotas siekis skatinti žmonių suinteresuotumą jiems svarbiu paveldu. Atsižvelgiant į tai, valstybė neturi teisės nurodinėti, kokias vertybes būtina išsaugoti ir kaip jas reikia išsaugoti. XXI a. pradžioje kylantys klausimai jau nėra „kodėl“ ir „kaip“ turėtume saugoti, restauruoti ar puoselėti mūsų paveldą, bet „kieno labui“ mes tai darome. Paveldas nebeapsiriboja nacionalinės valdžios oficialiai pripažintu saugomu paveldu, o apima dalis, kurias vietos gyventojai ir vietos valdžia laiko paveldu, todėl strategija iš esmės remiasi Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija (vad. Faro konvencija). Ši konvencija iš esmės apibrėžia bendruomenių vaidmenį kultūros paveldo valdyme, siekiant kiekvieno visuomenės nario atsakomybės už paveldą ir tvarų vystymąsi. Strategija skatina naujus, labiau integralius ir bendradarbiavimu grįstus vadybos būdus. Europos kultūros paveldo strategija XXI amžiuje siekia apimti ne tik vietines, regionines, nacionalines ir Europos valdžios institucijas, bet ir visus paveldu suinteresuotus subjektus, įskaitant specialistus, tarptautines ir nevyriausybines organizacijas bei savanorius ir pilietinę visuomenę. Pasisakydama už horizontaliuosius paveldo ryšius, strategija siūlo pakeisti „iš viršaus nuleidžiamus“ reikalavimus labai konkrečia ir demokratiška koncepcija. Ši koncepcija teigia, kad sėkminga paveldo vadyba iš esmės yra grįsta trimis paprastomis dalimis – socialiniu komponentu, teritorinės ir ekonominės plėtros komponentu ir žinių bei mokymosi komponentu. Visgi nepakanka tik stiprinti paveldo politiką šiose trijose srityse – reikėtų, kad visi trys komponentai darytų įtaką vieni kitiems. Sąsaja tarp socialinio komponento ir teritorinės bei ekonominės plėtros komponento pasireiškia stipresne demokratija, dalyvaujamuoju vadybos metodu ir su paveldu susijusių ekonominių galimybių didinimu. Kai teritorinės ir ekonominės plėtros komponentas daro įtaką žinių bei mokymosi komponentui, vystosi veiklos, susijusios su paveldo priežiūros įgūdžių plėtojimu – tai naujos informacinės technologijos, sujungiančios vartotojus su paveldo produktais bei paslaugomis. Sąsaja tarp socialinio komponento ir žinių bei mokymosi komponento pasireiškia edukacinėmis veiklomis: jaunimui – dėl paveldo verčių, o likusiai visuomenei – dėl jų teisių paveldosaugos procesuose.

Europos kultūros paveldo strategijoje XXI amžiuje yra nurodyti iššūkiai, su kuriais galima susidurti stengiantis įgyvendinti jos nuostatas, šių iššūkių sprendimo būdai, 200 konkrečių veiksmų, susijusių su visuomenės įtraukimu į kultūros paveldo procesus, bei gairės, kuriomis galima įvertinti esamą kultūros paveldo politiką.

European Cultural Heritage Strategy for the 21ˢͭ century

Europos kultūros paveldo strategija XXI amžiuje į lietuvių kalbą