Paveldo komisijoje pristatytas „Atminties vietų (Lietuvai ir Vilniui reikšmingų įvykių) išdėstymo Vilniaus mieste schema“ projektas

    Pradžia
  • Naujiena
  • Paveldo komisijoje pristatytas „Atminties vietų (Lietuvai ir Vilniui reikšmingų įvykių) išdėstymo Vilniaus mieste schema“ projektas

Paveldo komisijoje buvo pristatytas Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas projektas „Atminties vietų (Lietuvai ir Vilniui reikšmingų įvykių) išdėstymo Vilniaus mieste schema“, kuriuo siekiama per įatmintinimo ženklus patraukliai pristatyti Vilniaus – kaip Lietuvos sostinės, multikultūrinio metropolio – idėją ir istoriją. Paveldo komisija pasveikino projektų kuratorius su puikia iniciatyva ir pasiūlė savo pagalbą.

Anot projektų autorių, Vilniuje įatmintinimo procesas vyksta chaotiškai, neformuojamas nuoseklus naratyvas, kuriuo būtų proporcingai pristatomi svarbiausi Vilniui įvykiai ir asmenybės. Profesorius Alfredas Bumblauskas pabrėžė, kad opiausia problema – tai vientiso naratyvo neapjungtas įatmintinimo idėjinis chaosas ir padrika įpaminklinimo praktika, kurioje dominuoja formų ir kokybės įvairovė.

Projekte dalyvauja architektai, urbanistai, paveldosaugos specialistai, istorikai. Jo metu sukurta schema, kurioje remiantis istoriniais duomenimis ir tyrimais nustatyta viešųjų erdvių ir įamžinamų Lietuvai ir Vilniui svarbių įvykių, asmenybių hierarchija,  numatytos jų pažymėjimo vietos bei forma (paminklas, atminimo lenta, gatvės ar viešosios erdvės pavadinimas ar kt.). Ateityje projekto autoriai siūlo sukurti interaktyvią duombazę (tinklapį), atminties ženklo lankytojų pasiekiamą interaktyviai per mobilius įrenginius. Trečioji projekto dalis – metodika, aprašanti principus ir kriterijus, kuriais remiantis ateityje bus galima parinkti tinkamiausią vietą ir formą įatmintinimo iniciatyvoms.

Projekto autoriai siūlo įatmintinimo strategiją, kuri formuotų du Vilniaus įvaizdžius ir pasakojimus: Vilniaus, kaip Lietuvos valstybės sostinės ir Vilniaus, kaip įvairialypio kultūrinio, tautinio, ekonominio metropolio.

Siūloma įatmintinamų įvykių ir asmenybių išdėstymą suskirstyti į keturias pagrindines temas, kurių pagalba turėtų atsiskleisti įvairialypė Vilniaus kultūra ir istorija. Pirmoji teminė grupė – Vilnius, kaip Lietuvos sostinė (nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki šių dienų). Antroji – Vilnius, kaip kultūros metropolis, dėmesį skiriant Vilniaus legendoms, jo daugiatautiškumui ir t.t. Trečioji – Pasaulis, kuri suskirstyta į tokias potemes kaip „Vilnius pasauliui“, „Lietuva pasauliui“ ir „Pasaulio asmenybės“. Ketvirtoji – Istorinės sąmonės proveržis, kur matomi pagonybės, Mažosios Lietuvos, tautinių mažumų sąmonės bei profesinių ir kultūrinių proveržių įatmintinimo ženklai.

Pasak projekto kuratorės, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės, projekto metu sukurta įatmintinimo ženklų atrankos, vietos ir formos parinkimo metodika galėtų būti taikoma ir kituose Lietuvos miestuose.

Projekte taip pat pasiūlytas ir įgyvendinimo bei monitoringo mechanizmas. Anot projekto autorių, valstybinės svarbos įvykių bei asmenybių įamžinimo klausimus būtina spręsti ne vietinės savivaldos, o valstybiniu lygiu, todėl būtų racionalu sukurti nepriklausomą ekspertų komisiją ar darbo grupę, kuri spręstų valstybinės svarbos įatmintinimo klausimus, o jai talkintų bei monitoringą vykdytų jau egzistuojanti arba nauja organizacija ar institucija, šiam darbui skyrus valstybinius asignavimus.

Visa projekto medžiaga netrukus bus patalpinta Lietuvos architektų sąjungos tinklapyje www.architektusajunga.lt.

Lietuvos architektų sąjungos ir Paveldo komisijos informacija