Paskelbti reikšmingiausi Europos pasiekimai kultūros paveldo srityje 2018

    Pradžia
  • Naujiena
  • Paskelbti reikšmingiausi Europos pasiekimai kultūros paveldo srityje 2018

Kokie paveldo išsaugojimo darbai Europoje šiais metais susilaukė daugiausiai liaupsių? Europos paveldo kongreso „Sharing Heritage – Sharing Values“ metu, Berlyne buvo įteikti 2018 metų Europa Nostra apdovanojimai. 7 iš 29 vertintų iškiliausių kultūros paveldo apsaugos pasiekimų Europoje triumfavo 4 kategorijose – paveldo restauravimo, tyrimų, privačių asmenų ar organizacijų indėlio ir edukacijos, mokymų bei informacijos sklaidos.

Pagrindiniais Europa Nostra apdovanojimais kultūros paveldo restauravimo kategorijoje šiemet pagerbti 3 laureatai. Pirmasis jų – Art Nouveau stiliaus daktaro Barnerio psichosomatinės medicinos ir psichoterapijos sanatorija Vokietijoje, kuri laikoma reikšmingu XX a. pražios Europos architektūros ir interjero dizaino pavyzdžiu. Paskutinis pavyzdinis tokio tipo sanatorijų Vokietijoje pastatas liudija medicininę, socialinę ir istorinę Centrinės Europos raidą. Sanatorijos tvarkybos projektas užtikrino kruopštų originalaus pastato medžiagiškumo atstatymą, pašalino netinkamas intervencijas, atkūrė atskirų patalpų ir pastato elementų vizualų vientisumą prieš tai atlikus išsamius tyrimus. Žiuri įvertino, kad sanatorija vis dar naudojama pagal pirminę paskirtį, o nauji elementai yra šiuolaikiški ir suderinami su originaliu audiniu.

Europa Nostra įvertinta ir bizantinės Hagia Kyriaki bažnyčios Graikijoje su unikalia VIII–IX a. sienų tapyba restauracija. Šio laikotarpio freskos yra išskirtinės tuo, kad apsiribojo tik kryžiais, gyvūnais, geometriniais ir gėlių raštais – kas įrodo, jog žmonių figūrų vaizdavimas bažnytiniame mene dar buvo neįprastas. Žiuri įvertino, kad bažnyčios ir jos sienų tapybos, liudijančios itin svarbų Europos minties laikotarpį, restauracija atlikta kruopščiai ir pagarbiai. Šis projektas taip pat įvertintas kaip išskirtinis bendradarbiavimo tarp skirtingų Europos šalių, siekiant išsaugoti kultūros paveldą, pavyzdys.

Bač tvirtovė Serbijoje pradėta statyti XIV a., konstrukcijas papildant XV ir XVI a. Įgyvendinant tvirtovės tvarkymo projektą, šis nacionalinis paminklas buvo restauruotas, jo archeologinės liekanos užkonservuotos, o interjerai pritaikyti lankytojų centrui bei parodų erdvei. Tvirtovė tvariai naudojama ir yra sėkmingai integruota į vietos bendruomenės gyvenimą, kas yra laikoma šiuolaikinės paveldo apsaugos pagrindiniu principu.

Kultūros paveldo tyrimų kategorijoje triumfavo Europos prevencinės apsaugos protokolas (EPICO), suderintas Versalyje, Prancūzijoje. Penkios institucijos, įsikūrusios Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje, sukūrė paprastą ir lankstų metodą, kaip veiksmingai išsaugoti Europos istorinių namų paveldą. Žiuri sužavėjo šio projekto holistinis principas – paveldo objekto, dekoro ir istoriniuose namuose esančių kolekcijų išsaugojimas.

Paveldo išsaugojimui ne mažiau svarbus yra privačių asmenų ar organizacijų indėlis. Norvegų muziejaus direktorė ir viena iš jo įkūrėjų ponia Tone Sinding Steinsvik kartu su savo sutuoktiniu išsaugojo, restauravo ir atstatė garsų ir gausiai lankomą Blaafarveværket industrinį kompleksą bei vykdė jo vertės sklaidą. Žiuri įvertino, kad paveldo entuziastė, šiam darbui paskyrusi 50 savo gyvenimo metų, plačiajai visuomenei atvėrė didžiulę teritoriją, kurioje yra kobalto kasyklų, darbuotojų kvartalų, dvarų ir kitų pramonės įrenginių.

Argual ir Tazacorte 1504 privačių vandenų savininkai Kanarų salose, Ispanijoje dirba ne pelno siekiančiu pagrindu. Sekdama daugiau nei 500 metų tradicija, bendruomenė valdo jai priklausančius vandenis, kalnus bei drėkinimo kanalus. Vandens telkimas ir paskirstymas bei ekosistemos išsaugojimas – tai dvi šerdys, kurių pagrindu šios bendruomenės veikla buvo grįsta nuo pat jos įkūrimo.

Edukacijos, mokymų bei informacijos sklaidos kategorijos laureatu tapo švietimo programa „Kultūros šuolis“ Suomijoje. Programa mokykloms siekiama užtikrinti, kad visi vaikai ir jaunimas gautų galimybę atrasti aplink juos esančias kultūros paveldo vertybes. Projekte pasiūlytas įrankis savivaldybėms, padedantis savarankiškai paruošti planą, grįstą jų vietiniu ir regioniniu paveldu. Savivaldybėse jau suorganizuota ne viena dešimtis kūrybinių dirbtuvių, padedančių atrasti paveldo lobius. Projektas ženkliai padidino švietimą kultūros srityje.

Iki šiol Lietuva džiaugiasi dviem Europa Nostra apdovanojimais. 2004 m. įvertintas Lietuvoje restauruotas pastatas – Vytauto Didžiojo universiteto rektorato (buv. Ministrų Tarybos kabineto) pastatas Kaune. 2012 m. apdovanotas Liubavo dvaro malūnas-muziejus. O pernai tarp vertų paminėjimo restauracijos darbų atsidūrė projekto „Dingęs Štetlas“ metu restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kol kas yra pirmoji įstaiga Lietuvoje, prisijungusi prie kultūros paveldo šaukliu laikomos, paveldo apsaugos politiką Europos mastu siekiančios formuoti ir įgyvendinti Europa Nostra organizacijos.

Parenta pagal http://www.europanostra.org/2018-grand-prix-winners-announced/

Nuotaukų autoriai – Europa Nostra organizacija

Parengė Paveldo komisijos vyresnioji specialistė Justina Ūsonytė