Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimas kultūros paveldo apsaugai 2016 m.

    Pradžia
  • Naujiena
  • Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimas kultūros paveldo apsaugai 2016 m.

Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie Lietuvos Respublikos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Surinkta medžiaga leidžia išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esantį kultūros paveldą. Paveldo komisija kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama pateikti duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą saugant kultūros paveldą 2016 m. Į šį prašymą atsiliepė 58 savivaldybės. Dvi savivaldybės (Kupiškio r. ir Zarasų r.) informacijos nepateikė.

Įvairiose savivaldybėse skirtų lėšų dydis svyruoja nuo nulio iki daugiau negu milijono eurų. Viena savivaldybė lėšų kultūros paveldo apsaugai neskyrė (Visagino). Pažymėtina, jog didžiausios lėšos buvo panaudotos tais atvejais, kai buvo tvarkomi objektai, kurie taip pat buvo finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės ar Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Iš esmės, didžioji dalis savivaldybių dėl ribotų finansinių išteklių vykdo tęstinius kultūros paveldo objektų priežiūros darbus. Savivaldybės, atsižvelgdamos į aktualiausius poreikius bei vietos specifiką, nustato prioritetinius objektus ar jų grupes. Neretai šie darbai vyksta iš savivaldybių viešųjų darbų programų, kai šienaujama kultūros paveldo objektų aplinka, šalinami menkaverčiai krūmai ir medžiai, renkamos šiukšlės ir kt. Didesnės apimties tvarkybos darbams (tyrimams, konservavimui, restauravimui), siekiant atskleisti ir išryškinti kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, savivaldybių skiriamų lėšų nepakanka.

Išanalizavus Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimo kultūros paveldo apsaugai duomenis išryškėja aktyvus savivaldybių dalyvavimas vietos kultūros paveldo pažinimo sklaidoje. Daugelis savivaldybių skiria lėšų Europos paveldo dienų ir Europos žydų kultūros dienos renginių organizavimui, leidžiami informaciniai leidiniai arba monografijos apie vietos kultūros paveldą, įrengiami informaciniai stendai ir ženklai prie kultūros paveldo objektų. Tokiu būdu visuomenei ir vietos bendruomenei geriau pristatomas regiono savitumas, ugdomas tautiškumas ir pilietiškumas.

Kalbant apie ilgalaikius strateginius kultūros paveldo išsaugojimo veiksmus savivaldybėse reikėtų pažymėti trijų savivaldybių pavyzdžius – Kauno miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Nuo 2015 m. Kauno miesto savivaldybė sėkmingai vykdo paveldotvarkos programą, kuriai skiriamos lėšos kasmet vis didėja (2015 m. – 30 tūkst. Eur, 2016 m. – 400 tūkst. Eur, 2017 m. – 1 mln. Eur). Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė skirsianti didesnę paramą senamiesčio daugiabučių avarinės būklės balkonams ir kitiems fasadų elementams, kurie kelia pavojų praeiviams, tvarkyti. Daugiabučiams gyvenamiesiems namams, įtrauktiems į Kultūros vertybių registrą, teikiama 30–50 proc. savivaldybės parama, kitiems senamiestyje ir jo apsaugos zonose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams – 20–40 proc. (2015 m. skirta 75.300 Eur, 2016 m. – 92.119,73 Eur). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimą asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį pastatų fasadų ar stogų tvarkymą. Panaši praktika taikoma ir Kauno miesto savivaldybėje – prieš kelis metus patvirtinta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata Centro seniūnijos teritorijos gyventojams. Dar viena – žemės mokesčio – lengvata skiriama pristačius dokumentus, kad buvo tvarkomi Centro seniūnijoje esantys pastatai.

Paveldo komisija taipogi paprašė savivaldybių pateikti informaciją apie aktualias kultūros paveldo apsaugos problemas, pasidalinti įžvalgomis ir pasiūlymais dėl kultūros paveldo apsaugos sisteminio tobulinimo, galinčio pagerinti paveldosaugos situaciją savivaldybėse, nurodyti bent apytikrį lėšų poreikį kultūros paveldo objektų priežiūrai ir tvarkybai. Tačiau į šį prašymą atsiliepė vos kelios savivaldybės ir dauguma jų kaip pagrindinę paveldosaugos problemą įvardino finansavimo trūkumą. Joniškio r. savivaldybė pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 str. 3 d. savivaldybei priskirtos valstybės saugomų objektų apsaugos funkcijos nėra įteisintos Vietos savivaldos įstatymu kaip valstybės perduotos savivaldybėms funkcijos (7 str.). Tad minėtų funkcijų kokybiškam vykdymui savivaldybėje trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, be to, tai nėra savarankiškosios savivaldybių funkcijos, todėl jų vykdymas, Joniškio r. savivaldybės nuomone, turėtų būti finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Druskininkų savivaldybė, pabrėždama finansavimo problemą, pasigenda paramos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai skyrimo tvarkos prioritetų nustatymo ir jų laikymosi, siūlydama prioritetu laikyti finansavimo skyrimą jau pradėtų tvarkyti objektų tvarkymo darbams. Kaip vieną pagrindinių veiksnių, neigiamai įtakojančių nekilnojamąsias kultūros vertybes, savivaldybės įvardino atsainų valdytojų požiūrį į valdomo kultūros paveldo objekto tvarkymą. Savivaldybės neturi galimybių skirti lėšų privačių objektų remontui, o savininkai dažnai nėra suinteresuoti arba neturi galimybių jo vykdyti. Kultūros paveldo objektų valdytojai vangiai vykdo nuolatinę statinių priežiūrą, nepildo techninės priežiūros žurnalų.

Pažymimos ir problemos, kylančios dėl trūkumų, susijusių su Kultūros vertybių registro sąveika su kitais valstybiniais registrais – Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimas ir klaidų taisymas vyksta pakankamai lėtai, neatnaujinami iš susijusių registrų turimi gauti duomenys (Adresų registras). Joniškio savivaldybės nuomone, Kultūros vertybių registre galėtų būti viešai skelbiami kultūros vertybių – pastatų ir statinių, taip pat žemės sklypų unikalūs numeriai Nekilnojamojo turto registre. Pasak Kaišiadorių r. savivaldybės, pasitaiko atvejų, kai paveldosaugos apribojimai ir reikalavimai, taikomi nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams, jų pakeitimai ne visada yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o kultūros paveldo objekto savininkai / valdytojai būna neinformuoti apie tokio įrašo atsiradimą, kultūros paveldo objekto įregistravimą ar duomenų patikslinimą Kultūros vertybių registre.

Neringos savivaldybė apibrėžė šiuo metu galiojančio kompensavimo už atliekamus tvarkybos darbus teisinio reguliavimo problemą – jis yra per daug sudėtingas, sunkiai suvokiamas vietiniams gyventojams bei reikalaujantis tvarkybos darbų pradžioje turėti nemažas pinigines lėšas. Savivaldybė siūlo kaip įmanoma supaprastinti tvarkybos darbų kompensavimo teisinį reguliavimą.

Taip pat pateiktos pastabos dėl kultūros paveldo apskaitos, apsaugos ir administravimo. Pasak Kaišiadorių r. savivaldybės, dalis archeologijos objektų neturi arba dažnai turi seniai parengtus teritorijos planus, kurie neatitinka šiandienos situacijos. Neringos savivaldybė iškelia pastatų (žvejų namų) autentiškumo bei jų apsaugos būdo klausimą ir siūlo iš esmės peržiūrėti visų pastatų, ypač gyvenamųjų namų, vadinamų žvejų namais, tikslingumą būti valstybės saugomų objektų sąraše. Pasak savivaldybės, kai kurie namai, įtraukti į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, yra nuo pamatų perstatyti apie 1970–1980 m., naudojant naujas medžiagas.

Vos kelios savivaldybės savo atsakymuose Paveldo komisijai nurodė bent apytikrį lėšų poreikį kultūros paveldo objektų tvarkybai bei priežiūrai, tad įvertinti, kokia apimtimi ir kaip efektyviai yra vykdoma kultūros paveldo objektų apsauga savivaldybėse, yra labai sudėtinga.

 

Savivaldybių lėšų panaudojimas kultūros paveldo objektų apsaugai 2010–2016 m.

(pagal savivaldybių pateiktą informaciją)

Savivaldybės

2016 m.

(Eur)

2015 m. (Eur)

2014 m.

(Lt)

2013 m.  (Lt) 2012 m. (Lt) 2011 m. (Lt) 2010 m. (Lt)
Akmenės rajono 14.221,76 22.942 43.404 43.404 23.321 49.743 Lėšų neskyrė
Alytaus miesto 53.425,96 1.400 Lėšų neskyrė 50.000 115.600 139.000 371.800
Alytaus rajono 38.850 28.010 101.195 127.940 Nepateikė 177.190 83.543
Anykščių rajono 71.222,09 67.481 223.052 382.056 Nepateikė 123.256 82.000
Birštono 3.690 24.860 1.759,26 Lėšų neskyrė 532.744 Nepateikė 206.339
Biržų rajono 9.438 21.377,20 723.482 78.090 40.869 1.037.035 477.818
Druskininkų 5.600 288.100 1.032.990 1.617.800 127.100 3.349.100 Nepateikė
Elektrėnų 12.123,90 6.642,09 13.100 7.500 7.735 51.580 12.990
Ignalinos rajono 6.000 11.000 28.217 Nepateikė Nepateikė Nepateikė Nepateikė
Jonavos rajono   20.925,88 9.485 299.200 36.200 19.384 448.600 396.860
Joniškio rajono   46.960 38.253 208.800 33.849 41.750 215.418 70.300
Jurbarko rajono 34.017,19 15.338,80 47.128,64 30.766 35.918 11.273 2.700
Kaišiadorių rajono 93.790 19.970 19.450 30.100 8.281 18.524 48.193
Kalvarijos 1.644 1.270 166.400 19.600 4.680 4.800 9.500
Kauno miesto 564.763,01 314.246,52 776.361 1.025.870 706.278 Nepateikė 1.512.639
Kauno rajono     353.100 397.487,14 209.734 2.965.079 992.461 65.289 26.250
Kazlų Rūdos 1.500 Nepanaudojo 4.315 3.000 Nepateikė 4.057 3.000
Kėdainių rajono 164.700 104.300 215.400 881.593 1.002.276 327.127 427.997
Kelmės rajono    63.000 75.100 260.000 9.900 50.600 321.446 167.608
Klaipėdos miesto 1.578.345 1.414.382 2.604.589 817.900 737.092 84.132 1.253.100
Klaipėdos rajono 91.572 94.500 126.000 92.200 295.100 20.000 60.000
Kretingos rajono 42.000 100.570 74.900 34.500 72.000 127.000 63.700
Kupiškio rajono Nepateikė 2.896 10.000 14.800 Nepateikė 95.000 35.000
Lazdijų rajono    59.000 5.707 123.797 123.797 2.400 70.000 Nepateikė
Marijampolės 74.400 43.800 432.100 381.000 261.000 179.000 389.000
Mažeikių rajono 74.417,15 51.000 125.300 107.050 220.000 86.000 461.280
Molėtų rajono 17.700 18.790 103.915,47 54.000 17.000 7.000 Lėšų neskyrė
Neringos 1.400 7.722 2.017,50 382.008 Lėšų neskyrė 51.834 Lėšų neskyrė
Pagėgių 59.800 7.568 260.670 Lėšų neskyrė 12.000 Nepateikė 2.400
Pakruojo rajono 71.200 17.900 53.800 40.700 386.100 356.500 292.900
Palangos miesto 162.280,96 45.836,48 305.586,74 1.061.376 653.190 267.400 90.000
Panevėžio miesto 57.930,84 27.804 53.200 46.000 54.000 124.000 81.400
Panevėžio rajono 4.158,64 4.353,90 63.285,13 50.000 Nepateikė 5.000 2.000
Pasvalio rajono 31.700 54.400 35.900 Nepateikė 61.834 57.800 24.000
Plungės rajono 14.892,86 156.324,67 356.848,37 454.144 225.666 1.235.765 602.889
Prienų rajono 28.890,51 8.117,83 10.098 3.724 2.000 4.000 4.040
Radviliškio rajono 62.800 45.458 96.940 120.100 61.550 545.366 Nepateikė
Raseinių rajono 71.500 65.110 210.100 185.697 300.000 149.849 305.700
Rietavo 16.043,96 54.821 425.885,67 219.404 2.092.200 527.071 379.435
Rokiškio rajono 8.500 7.410 12.302,33 56.232 50.800 141.900 42.000
Skuodo rajono 13.524 16.660 90.500 38.900 62.214 78.123 85.020
Šakių rajono 34.238,60 287.422 173.510 134.176 952.245 715.777 221.158
Šalčininkų rajono 7.949,12 380.210,75 Nepateikė Nepateikė Nepateikė Nepateikė 189.376
Šiaulių miesto 92.506 16.780,87 Nepateikė 141.939 29.435 17.000 Nepateikė
Šiaulių rajono 49.930 257.360 477.300 170.000 120.000 140.000 240.000
Šilalės rajono 21.658 9.781,58 70.596,86 3.179 Lėšų neskyrė 259.987 143.439
Šilutės rajono 19.500 9.143 136.301 9.998 309.214 661.300 1.446.780
Širvintų rajono 1.798 2.448 28.367,65 11.881 5.000 5.000 6.300
Švenčionių rajono 20.157 16.400 Lėšų neskyrė 6.600 2.000 9.680 118.800
Tauragės rajono 20.888,90 43.423 172.966 33.700 401.678 521.943 257.660
Telšių rajono 24.800 59.200 581.200 204.300 648.800 1.608.300 437.600
Trakų rajono 11.578 198 17.000 Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė Nepateikė
Ukmergės rajono 48.683,92 12.800 23.472,92 235.438 68.000 65.068 90.983
Utenos rajono 31.000 17.200 34.810 25.000 Nepateikė 75.000 56.750
Varėnos rajono 7.658,02 10.233 36.829 10.000 Lėšų neskyrė 18.038 21.192
Vilkaviškio rajono 4.200 4.700 13.860 133.500 253.235 45.212 74.002
Vilniaus miesto 517.762,95 254.792,75 1.519.311,27
Vilniaus rajono 34.000 599.931 187.870 119.000 142.000 254.557 82.000
Visagino Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė 2.753 Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė 3.000
Zarasų rajono Nepateikė 3.965,54 37.100 488.000 20.000 280.800 25.800
VISO: 5.049.336,22 5.684.383,12 13.464.970,81 13.352.990 12.226.750 15.233.840 11.488.241

 

Paveldo komisijos tyrimo dėl savivaldybių lėšų kultūros paveldo apsaugai 2016 m. duomenų pristatymas: savivaldybes_2016

SAVIVALDYBĖSE NUMATOMI LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO RENGINIAI

 Paveldo komisija gavo informacijos apie 36 savivaldybėse numatomus 977 Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginius. Informaciją pateikė ne visos savivaldybės.

Visose savivaldybėse numatyti 57 meno renginiai, 11 žiniasklaidos ir kitų medijų (socialinių tinklų ar pan.) projektai, 108 teminės atminties įstaigų parodos, 306 vietos bendruomenių renginiai, 28 turizmo skatinimo projektai, 36 konferencijos, 9 datos ar iškilių asmenybių įamžinimo projektai, 46 leidybos projektai, 34 naujų statinių ar parkų įrengimo projektai, 91 minėjimas, 97 edukaciniai renginiai, 43 sporto renginiai ir 35 kultūros paveldo tvarkybos ir aktualizavimo projektai.

228 renginiai bus orientuoti į ilgalaikius tikslus (liekamąjį rezultatą), o 749 renginiai – į trumpalaikius.

Kultūros paveldo tvarkybai daugiausiai dėmesio skirs Švenčionių r., Rietavo, Pakruojo ir Elektrėnų savivaldybės.