Ką valstybei reiškia UNESCO pripažinimas?

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės rugpjūčio 20 d. susitikime su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu ir mero pavaduotoju Narūnu Lendraičiu sutarta glaudžiai bendradarbiauti siekiant valstybės ir savivaldos institucijų, investuotojų ir vietos gyventojų atsakingo požiūrio į Kuršių nerijai suteikto pasaulinio statuso reikšmę.

2000 m. Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tačiau valstybės ir savivaldos institucijų, investuotojų ir vietos gyventojų skirtingi požiūriai į vietovės išsaugojimą iki šiol užkerta kelią darniam Kuršių nerijos vystymui. Paveldo komisijos pirmininkės ir Neringos savivaldybės atstovų susitikime prieita išvados, jog artėjant Kuršių nerijos kaip pasaulio paveldo vietovės 20-mečio jubiliejui, būtina kuo skubiau spręsti opiausius, daugelį metų aptariamus, bet nesprendžiamus finansavimo, Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kompetencijų atskyrimo ir kitus klausimus.

Paveldo komisija, išnagrinėjusi UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, dar 2018 m. pradžioje pateikė išvadas, jog tarptautinio dokumentų reikalavimų laikymasis valstybės mastu nėra pakankamas – nėra įtvirtinti ilgalaikiai valstybės pasaulio paveldo vertybių (taip pat Kuršių nerijos) išsaugojimo prioritetai, bendra pasaulio paveldo vertybių valdymo strategija, nėra parengtas pasaulio paveldo vietovės valdymo planas. Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio teigimu, savivaldybės planavimo dokumentų nesuderinamumas tebėra pagrindinė darnaus vystymo kliūtis.

Susitikime sutarta bendradarbiauti organizuojant tarptautinį forumą, siekiant parengti Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašą įgyvendinantį veiksmų planą, kuris iki pasaulio paveldo vietovės 20-mečio jubiliejaus užtikrintų darnų vietovės vystymą. Paveldo komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės manymu, ne mažiau aktualiu klausimu lieka atskiro, Kuršių nerijai skirto įstatymo parengimas, kas galimai išspręstų daugelį problemų.

Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka. Lietuvoje esančių UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių apsaugos problemų nagrinėjimas yra vienas svarbiausių Paveldo komisijos 2018 metų veiklos prioritetų.

Daugiau informacijos apie Kuršių neriją: https://unesco.lt/kultura/pasaulio-paveldas/pasaulio-paveldas-lietuvoje/kursiu-nerija

Nuotrauka iš Neringos savivaldybės archyvo