Faro konvencija – tai vietos, žmonės, pasakojimų įvairovė ir dialogo svarba

    Pradžia
  • Naujiena
  • Faro konvencija – tai vietos, žmonės, pasakojimų įvairovė ir dialogo svarba

Faro konvencija – tai vietos, žmonės, pasakojimų įvairovė ir dialogo svarba

Spalio 2–5 d. Gruzijoje vyko Europos Tarybos organizuoti Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijai skirti darbiniai susitikimai, kuriuose dalyvavo dokumentą pasirašiusios ir ratifikavusios Europos šalys, siekiančios geriau suprasti jos pritaikymą, bei valstybės, besidominčios Faro konvencijos principais. Siekiant geriau suprasti dokumento pagrindines idėjas, lankytos istorinės Gruzijos gyvenvietės ir jų vietos bendruomenės, organizuotos kūrybinės dirbtuvės. Diskusijų metu akcentuota, kad Faro konvencija – tai žmonės ir jų įtraukimas į paveldo apsaugą, gyventojams svarbios vietos, pasakojimų įvairovė ir, svarbiausia, visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas. Lietuvai, kuri žengia prisijungimo prie Faro konvencijos keliu, susitikime atstovavo Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Europos Tarybos eksperto Prosper Wanner teigimu, Faro konvencija akcentuoja visų suinteresuotų šalių – valstybinių institucijų, vietinių valdžios organų ir vietos bendruomenių – bendradarbiavimą bei dialogą, o ne tik visuomenės įtraukimą į paveldosaugos procesus. Kaip visuomenė turi būti įtraukta, kaip turėtų būti didinimas jos sąmoningumas paveldo srityje? Norint visuomenę įveiklinti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokia yra bendruomenė, kokie žmonės joje gyvena, kokia yra jos demografinė struktūra, kaip bendruomenė interpretuoja ją supantį paveldą. Siekiant demokratiniais principais grįsto dialogo nevalia išskirti nė vienos žmonių grupės nei religiniu, nei tautiniu pagrindu – kiekviena jų turi teisę į kultūros paveldą ir savo identitetu paremtą pasakojimą apie jį. Ekspertas savo teiginius iliustravo Gruzijos Kultūros ministerijoje pristatydamas Prancūzijos daugiakultūrinio Marselio miesto atvejį, kur gerbiant įvairias paveldo interpretacijas, kultūrinis palikimas galimas kaip tvarios plėtros ir gyvenimo kokybės gerinimo išteklius.

Apie paveldo potencialą gerinant gyvenimo kokybę kalbėjo ir Europos Tarybos ekspertas-urbanistas Philip Stein, pristatydamas Europos Tarybos kuruojamą COMUS projektą. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – skatinti tvarią socialinę ir ekonominę plėtrą istoriniuose miestuose kultūros paveldą traktuojant kaip pagrindinį tvarios plėtros faktorių bei akcentuojant visuomenės dalyvavimą ir visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą. Projekte dalyvavo 9 istoriniai Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos miestai. Dalyvaujančioms šalims suteikti įrankiai ne tik konstruktyviam dialogui šalies viduje, tačiau ir galimybė dalintis gerąja patirtimi su kitomis valstybėmis.

Kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu bandyta atsakyti į dalyvių bendru sutarimu suformuluotą klausimą – su kokiais iššūkiais susiduriama norint visoms suinteresuotoms šalims padėti suprasti, kaip kultūros paveldas gali palengvinti socio-ekonominę plėtrą, sulaukta net 31 atsakymo. Visų šalių dalyviai nutarė, kad didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduriama – tai gerosios bendradarbiavimo patirties pavyzdžių trūkumas, nežinojimas, kas yra paveldas, žinių trūkumas visuomenėje apie paveldo vadybą, vietos gyventojų bejėgiškumo jausmas, institucijų prioritetai, kurie dažnai yra orientuoti ne į paveldo apsaugą, o, pavyzdžiui, į verslo sektoriaus interesus.

Visuomenės bejėgiškumo aspektas buvo itin matomas apsilankius Gruzijos Machkaani istorinėje gyvenvietėje (Kakheti regionas, Sighnaghi savivaldybė), kurios populiacija sparčiai mažėja, architektūra nyksta, nėra jokios infrastruktūros, vyrauja didelė bedarbystė ir skurdas, o vietovės gyvybingumą palaiko tik likusių vietinių gyventojų kasdienė, nematerialaus Gruzijos palikimo dalimi pripažinta veikla (vyno, nacionalinių patiekalų gamyba, tautinės dainos, šokiai) bei pilietinės iniciatyvos dėka vykdoma gyvenvietės istorijos sklaida ir bandymai atgaivinti kultūrinį gyvenimą 1899 m. pastatytame teatre. Dėl savo svarbos vietos gyventojams teatras buvo vienintelis kultūrinis pastatas, išvengęs grobstymų 1990 m. ir atvėręs duris „naujam gyvenimui“ 2015 m. Nors darbinių susitikimų dalyviai akcentavo, kad yra būtina kelti Machkaani gyventojų sąmoningumą dėl vietovės išsaugojimo, džiugu pastebėti, kad vykdomos iniciatyvos remiasi Faro konvencijos principais. Tarptautinio teatro festivalio organizavimas, knygos apie kaimelio istorijos išleidimas, kultūros paveldo objektų žemėlapio sukūrimas vykdytas pilietinės iniciatyvos nariams bendradarbiaujant su vietiniais gyventojais, vietos savivalda bei meno grupėmis.

 Machkaani istorinė gyvenvietė   

Vietiniai Machkaani gyventojai užsiima tradicine veikla

Machkaani teatras 

 Machkaani bendruomenė šalia teatro apie 1899 m. 

Kokią strategiją galima pritaikyti vietovėms, kurios išgyvena pokyčius? Paveldo komisijos atstovė Justina Ūsonytė dalyviams pristatė Lietuvoje (autoriai – laimikis.lt) sukurtą iniciatyvą išsaugoti sparčiai besikeičiantį medinių Šnipiškių rajono paveldą, jį dokumentuojant ir į šią veiklą įtraukiant vietos gyventojus. Anot Europos Tarybos ekspertų, Urbingo miesto žaidimas-gidas yra ne tik pagirtina iniciatyva, tačiau ir glaudžiai susijusi  su esminiais Faro konvencijos principais. Žaidimas apima besikeičiančių Šnipiškių vietų fiksavimą, įvairių suinteresuotų gyventojų dalyvavimą žaidime bei visiems dalyviams suteikia galimybę kurti savo istorijas, prisiminti jas iš skirtingų laikmečių ir jas įamžinti žaidimo kortelėse. Urbingo žaidimas suteikia įrankius bendradarbiauti ir, kas svarbiausia, įveiklinti vietos gyventojus. Pastebėta, kad Urbingo žaidimas gali būti puikus įrankis migrantams integruotis į miestą, pažinti jo istoriją, susipažinti su kitais miesto gyventojais.

Urbingo medinėse Šnipiškėse

Šnipiškių pokyčiai 

Europos Taryba, siekdama demokratijos įtvirtinimo bei visuotinio žmogaus teisių laikymosi, 2005 m. Faro mieste Portugalijoje pakvietė valstybes nares pasirašyti Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei konvenciją. Faro konvencija jau pirmajame straipsnyje įtvirtina neatsiejamą piliečių teisę į kultūros paveldą bei teisę pripažinti individualią ir kolektyvinę atsakomybę už kultūros paveldą. Paveldas, kaip akcentavo Gruzijoje vykusio susitikimo dalyviai, yra darnios plėtros resursas, gyvenimo kokybės stiprintojas, o Faro konvencija pirmiausia rūpinasi žmonėmis, kurie saugo savo artimoje aplinkoje išlikusį paveldą. Lietuva „mažais žingsniais“ žengia link šio dokumento pasirašymo. Šių metų lapkričio 15–16 d. Paveldo komisijos ir Europos Tarybos iniciatyva Lietuvoje vyks tarptautinis forumas „Faro konvencija ir vietovių kultūros paveldo išsaugojimo strategija“.

Parengė Paveldo komisijos atstovė spaudai Justina Ūsonytė

2017-10-18