Europa Nostra apdovanojimai 2017

Europos paveldo kongreso metu, gegužės 15 d. Šv. Mykolo bažnyčioje, Turku mieste, Suomijoje, buvo įteikti Europa Nostra apdovanojimai 2017. Europos Komisija ir Europa Nostra organizacija išrinko 29 iškiliausius kultūros paveldo apsaugos pasiekimus, iš kurių septyni apdovanoti didžiaisiais prizais. Nominantai vertinti 4 kategorijose – kultūrinio palikimo išsaugojimo, tyrimų, privačių asmenų ar organizacijų indėlio ir edukacijos, mokymų bei informacijos sklaidos. Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kuri šiemet prisijungė prie Europa Nostra organizacijos, renginyje atstovavo pirmininkė Evelina Karalevičienė.

Pagrindiniais Europa Nostra apdovanojimais kultūros paveldo išsaugojimo kategorijoje šiemet džiaugėsi net 4 laureatai. Pirmasis jų – XVIII a. barokinis ansamblis su parku Kuks miestelyje, Hradec Kralovės regione, Čekijoje. Kompleksą sudarė rezidencija, spa centras, ligoninė, bažnyčia, kapinės, vaistinė ir parkas. Deja, bėgant laikui didžioji dalis kultūros paveldo objektų tapo visiškai nebetinkami naudojimui. Čekijos Respublikos nacionalinis kultūros paveldo institutas nusprendė išsaugoti šį kultūros paminklą ir 2013-2015 m. čia atlikti tvarkybos darbai. Vienas iš konkurso komisijos narių įvertino, kad ansamblyje buvo įgyvendinti labai aukštos kokybės, tarpdisciplininiai Kuks ligoninės ir parko restauravimo darbai, kurie yra sektinas pavyzdys visoje Europoje.

Antrasis apdovanojimas atiteko Karaliaus keliui per Filefjell regiono kalnus Norvegijoje. Šis 100 kilometrų besitęsiantis takas buvo nutiestas 1790 m. ir ilgus metus tarnavo kaip svarbi raitelių ir vežimų kelionių trasa, jungianti Vakarų ir Rytų Norvegiją. Laikui bėgant kai kurios kelio atkarpos neteko savo pirminės vietos, o kitos apžėlė ir tapo nebenaudojamos. 2009 m. Norvegijos viešųjų kelių valdyba su keliais partneriais nusprendė atgaivinti šį svarbų istorinį objektą ir pritaikyti jį kalnų žygeiviams. Restauruojant trasą buvo remtasi detaliais tyrimais. Pavyzdžiui, Vokietijos dailidės padėjo atlikti medinių tiltelių atkūrimo darbus, kuriems buvo naudojamos autentiškų XVIII a. vinių kopijos. Specialistams taip pat padėjo šerpai iš Nepalo, kadangi Norvegijoje jau buvo pamiršta akmeninių sienų mūrijimo be skiedinio technika. Konkurso žiuri Karaliaus kelio projektą apdovanojo todėl, kad jis buvo įgyvendintas pasitelkiant kruopščią restauravimo technologiją, ir dėl to, kad buvo išsaugotas šio išskirtinio kultūros paveldo objekto ryšys su supančiu kraštovaizdžiu.

Puikiai įvertinti buvo ir 1930 m. architekto Victor Smigelschi suprojektuoti Kultūros rūmai Blaj miesto istoriniame centre, Transilvanijos istoriniame regione, Rumunijoje. Šis pastatas buvo vienintelis objektas mieste, pritaikytas kultūrinei paskirčiai, įvairiems renginiams. Deja, 1995 m. siautėjęs gaisras smarkiai sužalojo šį kultūros paveldo objektą, išliko tik išorinės sienos ir vidaus patalpų išplanavimas. Prieš kelis metus buvo nuspręsta pastatą restauruoti valstybinėmis lėšomis. Atliekant tvarkybos darbus statiniui grąžintas originalus vaizdas, tačiau kartu išlaikant ir jo istorijos ženklus – gaisro pėdsakus. Konkurso žiuri objekto unikalumą įžvelgė tame, jog atlikus minimalią intervenciją, buvo sėkmingai atkurta šio sužaloto istorinio pastato architektūra bei grąžinta jo pirminė paskirtis. Šiandieną, kaip ir istoriniais laikais, tai vienintelis objektas mieste, kuriame vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – koncertai, parodos ir pan.

Ketvirtąjį didįjį prizą pelnė Ispanijoje, Burgos mieste esančio San Juan vienuolyno bažnyčios išlikusių architektūrinių elementų išsaugojimas, juos uždengiant specialiai suprojektuotu stogu. Bažnyčia buvo pastatyta XI a., tačiau per savo tūkstantmetę istoriją stipriai apgriauta nuo vėlyvaisiais Viduramžiais siautėjusių gaisrų bei nuo XVIII a. negandų – iki mūsų dienų išliko šoninės sienos ir kai kurie gotikiniai elementai. Prieš pradedant projektavimo darbus buvo atlikti išsamūs archeologiniai, konstrukcijų tyrimai, išstudijuota vienuolyno istorija. Užkonservuota San Juan vienuolyno šventovė paversta atvira erdve įvairiems kultūriniams renginiams bei šventėms.

Kultūros paveldo tyrimų kategorijos laureatas – žymaus XV–XVI a. Nyderlandų dailininko Hierornymus Bosch meno kūrinių tyrimų ir jų išsaugojimo projektas. Šio tapytojo ne tik meniškais, bet ir ekscentriškais paveikslais iki šiol yra žavimasi ir už Olandijos ribų. Iki mūsų dienų išlikę jo tapybos darbai yra išsibarstę net po 26 pasaulio muziejus ir privačias kolekcijas. Bosch projektas buvo inicijuotas 2007 m. ir truko visą dešimtmetį. Nedidelė tarptautinių specialistų komanda atskleidė naujos ir vertingos informacijos apie menininką ir jo išlikusius darbus, kuri yra patalpinta dviejų tomų monografijoje „Hieronymus Bosch, Painter and Draughtsman: Catalogue Raisonné“ ir „Technical Studies“ bei yra prieinama internete adresu boschprojekt.org. Vienas iš konkurso komisijos narių įžvelgė, kad projektas atspindi kultūros paveldo tyrimų, jo išsaugojimo ir technologines naujoves bei yra puikus jų darnos pavyzdys.

Privačių asmenų ar organizacijų indėlio į kultūros paveldo išsaugojimą kategorijoje pagrindinį apdovanojimą pelnė Kroatijos paveldosaugininko Ferdinand Meder reikšmingas įnašas į šalies kultūrinio palikimo išsaugojimą, vertybių restauraciją, dokumentaciją ir į Kroatijos kultūros sklaidą. Per savo karjerą, kuri prasidėjo dar 1970 m. ir tęsiasi iki šiol, jis gerino restauratorių ir konservatorių profesinį pasirengimą, stengėsi bendradarbiauti su svarbiausiomis tarptautinėmis paveldosaugos organizacijomis ir savo išradingumo, atkaklumo bei erudicijos dėka naujam gyvenimui kėlė sužalotas kultūros vertybes. Pavyzdžiui, F. Meder pastangomis, po 1979 m. žemės drebėjimo buvo atstatytas Dubrovniko miestas. Taip pat, Kroatijos kultūros paveldui stipriai nukentėjus nuo 1991–1992 m. karinio konflikto jis daug dirbo, kad galėtų restauruoti ir išsaugoti stipriai nukentėjusias kultūros vertybes bei atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į padarytos žalos apimtis. Ir tai tik keli iš nesuskaičiuojamų darbų, kuriuos jis atliko per savo gyvenimą.

Edukacijos, mokymų bei informacijos sklaidos kategorijoje ypatingo dėmesio susilaukė kipriečių sutuoktinių gausi ir unikali artefaktų kolekcija, vaizduojanti XVIII– XX a. Kiprą menininkų akimis ir radusi prieglobstį restauruotame grūdų malūne, Nikosijos miesto istoriniame centre. Atlikus tvarkybos darbus šis istorinis statinys pritaikytas Vizualinių menų ir tyrimų centrui, kuriame eksponuojama daugiau nei 1500 paveikslų, virš 500 kostiumų ir daugybė kitų relikvijų, atspindinčių šimtmečiais besitęsusią graikų ir turkų santarvę, nepaisant religijos bei kultūros skirtumų. Siekiant pabrėžti tai, kas vienija šias dvi bendruomenes, centre organizuojamos parodos, paskaitos, seminarai bei stažuotės. Tyrimų centre, esančiame šalia muziejaus, saugoma tūkstančiai fotografijų ir knygų apie Kipro istoriją, meną bei keliones šioje šalyje. Konkurso žiuri įvertino Vizualinių menų ir tyrimų centrą kaip svarbų reiškinį kipriečių ir visų Europos žmonių kultūrai.

Iki šiol Lietuva džiaugiasi dviem Europa Nostra apdovanojimais. 2004 m. įvertintas Lietuvoje restauruotas pastatas – Vytauto Didžiojo universiteto rektorato (buv. Ministrų Tarybos kabineto) pastatas Kaune. 2012 m. apdovanotas Liubavo dvaro malūnas-muziejus. O šiais metais, artėjant Europa Nostra organizuojamam Europos paveldo kongresui, tarp vertų paminėjimo restauracijos darbų atsidūrė projekto „Dingęs Štetlas“ metu restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kol kas yra pirmoji įstaiga Lietuvoje, prisijungusi prie kultūros paveldo šaukliu laikomos, paveldo apsaugos politiką Europos mastu siekiančios formuoti ir įgyvendinti Europa Nostra organizacijos.

2017-06-07

Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovė spaudai Justina Ūsonytė