Šių metų 02.24 d. posėdyje Valstybinė kultūros paveldo komisija pritarė paskelbti valstybės saugomais du kultūros paveldo kompleksus Vilniuje, ypatingai svarbius lietuviams ir visai žydų bendruomenei. Naujas apsaugos statusas bus suteiktas Vilniaus Didžiosios sinagogos likučiams ir pastatams J. Basanavičiaus gatvėje.
Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų kompleksas, esantis Žydų g. 5 ir 7 žymi pagrindinės ir didžiausios Vilniaus žydų šventovės vietą, aplink kurią virė aktyvus religinis ir kultūrinis gyvenimas iki pat Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu dar išlikę sinagogos pastatai buvo sulyginti su žeme ir jų vietoje pastatytas darželis. Laimei, dalis po žeme buvusių šventovės ir mikvių – ritualinio apsiplovimo patalpų – dalių išliko. Šio komplekso Vilniaus senamiestyje archeologinis, architektūrinis, istorinis, memorialinis ir sakralinis reikšmingumas yra neabejotinas. Šiuo metu Vilniaus žydų bendruomenė kartu su valstybinėmis institucijomis kuria Didžiosios sinagogos atgaivinimo koncepcijas. Paveldo komisija tikisi, kad valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusas suteiks šiam procesui reikalingą postūmį.
Posėdyje taip pat valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtas dviejų namų kompleksas, esantis Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 16 ir 16A. Šie pastatai patenka į Vilniaus miesto istorinę dalį – Naujamiestį. Be pastatuose išlikusių autentiškų elementų, labai svarbi ir istorinė komplekso reikšmė. 16 numeriu pažymėtame pastate 1915 m. spalio 9 d. buvo įkurta pirmoji Vilniaus lietuviškoji gimnazija, tapusi ir oficialiu lietuvybės židiniu. Oficialiai ji vadinosi „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos“. Direktoriumi paskirtas Mykolas Biržiška, lietuvių kalbos mokytojas. Spalio 18 d. gimnazijoje prasidėjo pamokos lietuvių kalba vilniečio turtuolio Pimenovo name, tuometinės Didžiosios Pohuliankos gatvėje. Steigėju buvo Jonas Basanavičius, todėl ir gatvė dabar vadinama jo vardu. Gimnazijos mokytojais tapo būsimi nepriklausomos Lietuvos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, taip pat žymieji broliai Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos, kompozitoriai Juozas Naujalis ir Teodoras Brazys, dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Vytautas Kairiūkštis ir Adomas Varnas, dailės istorikas ir muziejininkas Paulius Galaunė, vyskupas Mečislovas Rainys ir kiti.
Basanavičiaus g. pastatų kompleksas svarbus ne tik lietuvybės atgaivinimui Vilniuje, bet ir žydų bendruomenei visame pasaulyje, nes būtent čia buvo pirmoji YIVO – žydų mokslinių tyrimų instituto – buveinė, savo veiklą pradėjusi įkūrėjo Makso Vainraicho bute. Dabar YIVO yra didžiausias pasaulyje jidiš tyrimų centras, su būstine Niujorke.
Paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Nuotrauka: Didžiosios Pohuliankos gatvė Vilniuje, XX a. pr. Wikimedia Commons viešo naudojimo nuotrauka