Paveldo komisijos susitikimas su visuomene. Nuotrauka A. Rymkevičiūtės
2022 metais tris kartus buvo skelbta apie organizuojamą istoriškai svarbaus kultūros paveldo objekto, Sluškų rūmų pastatų komplekso, pardavimą aukciono būdu. Aukciono pranešime skelbiama informacija apie komplekso pardavimą bei šio objekto „plačias pritaikymo galimybes šiandienos visuomenės poreikiams, sukuriant prestižinių būstų, biurų ar komercinių patalpų oazę“, sukėlė visuomenės nuogąstavimus ir paskatino ją kreiptis į Valstybinę kultūros paveldo komisiją (toliau – Paveldo komisija). Paveldo komisija inicijavo susitikimą dėl Sluškų rūmų komplekso, kurio metu buvo keliami nuogąstavimai dėl grėsmių šio objekto vientisumui ir kompleksiškumui bei jo visuomeninės paskirties išsaugojimui.
Visuomenė dar pirmojo aukciono paskelbimo metu kreipėsi į Paveldo komisiją, prašydama įvertinti, ar Sluškų rūmų kompleksiškumo apsauga yra pakankama. Taip pat buvo prašoma, bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu (toliau – Departamentas), užtikrinti, kad Sluškų rūmų pastatų komplekso Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte arba Sluškų rūmų bei Ūkinio pastato individualiuose apsaugos reglamentuose būtų įtvirtintos papildomos nuostatos, numatančios ribojimus skaidyti Sluškų rūmų teritorijoje esančius pastatus ir/ar keisti jų paskirtį.
Paveldo komisija, vykdydama visuomeninę funkciją – svarstyti visuomenės keliamus klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos – kreipėsi į Departamentą, prašydama informuoti, kokių teisinių veiksmų ir priemonių yra, ar bus imtasi, siekiant išsaugoti minėto komplekso nedalomumą bei apsaugoti Vilniaus senamiesčio panoramas, kad nepasikartotų nevienareikšmiškai vertinamų statybų buvusių misionierių bei šaričių vienuolynų aplinkoje Subačiaus gatvėje, Vilniaus mieste atvejis.
Po kreipimosi į Departamentą gauta informacija, kad, Sluškų rūmų kompleksui ir jo dalims parengti individualūs apsaugos reglamentai, jie turėtų užtikrinti apsaugą ir padėti išvengti teisinių kolizijų. Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog Vilniaus istorinio centro zonoje yra ribojamos statybinės veiklos su tikslu apsaugoti istoriškai susiformavusias Vilniaus senamiesčio panoramas ir siluetus. Departamentas taip pat užtikrino, kad, „gavęs derinti gautus projektus, susijusius su Sluškų rūmų komplekso tvarkybos bei tvarkomaisiais statybos darbais, kreips ypatingą dėmesį, ar projekte numatytos veiklos nepažeidžia patvirtintų reglamentų Sluškų kompleksui ir jo dalims bei Vilniaus senamiesčiui nustatytų vertingųjų savybių“.
Paveldo komisija, tęsdama darbą su visuomene ir siekdama užkirsti kelią galimoms grėsmėms, šį Vilniaus miestui ir Lietuvos visuomenei svarbų objektą įsigijus naujiems šeimininkams, inicijavo susitikimą, suburdama suinteresuotas šalis: aktyvią visuomenę, institucijų atstovus, dabartinius Sluškų rūmų komplekso savininkus.
Susitikime dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, architektas ir urbanistas Gintautas Tiškus, Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ pirmininkė Edita Kavaliauskienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovai, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Gerda Ožiūnaitė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė bei Paveldo komisijos nariai ir administracija.
Diskusijos metu buvo akcentuojama visuomeninė Sluškų rūmų komplekso paskirtis ir šios paskirties tęstinumas pardavus objektą. Buvo išsakyti nuogąstavimai dėl visuomeninės paskirties galimo pasikeitimo į komercinę paskirtį, kas, anot visuomenės atstovų, yra nutikę ne viename Vilniaus kultūros paveldo objekte. Architektas, urbanistas Gintautas Tiškus teigia, kad šiai dienai negalime būti tikri, jog esami teisės aktai užtikrins šio paveldo objekto visapusišką apsaugą, įskaitant ir komplekso vientisumą bei jo visuomeninės paskirties išsaugojimą: „Mes kaip savo miesto patriotai norėtume, kad šio pastato pardavimas nebūtų siejamas su jo išbraukimu iš visuomeninio gyvenimo. (…) Jei čia bus įrengti butai, nebebus galima šio pastato „dabarties ir ateities kartoms lankyti, pažinti ir juo naudotis“, kaip numatyta individualiuose Sluškų rūmų bei jo dalių komplekso apsaugos reglamentuose.“ Ir nors detalusis planas numato visuomeninę Sluškų rūmų komplekso paskirtį, anot visuomenės atstovų, „pakeisti visuomeninę paskirtį į komercinę yra itin paprasta ir šioje vietoje turime patirties.“
Departamento atstovė konstatavo, jog Departamentas nemato šių pastatų pritaikymo butams: „Mes nematome galimybės pritaikyti šių pastatų gyvenamiesiems butams ir galime daryti prielaidą, kad investicijų į šį objektą nebus. Matome šį objektą tokio lygmens, kaip Sapiegų rūmai.“ Taip pat buvo akcentuota, jog, pirkėjui perkant kompleksą, svarbu parodyti, kad yra parengtas detalusis planas su nurodytu esamu užstatymo tankumu ir visuomenine paskirtimi. Detalusis planas yra pagrindinis dokumentas, kuris neturėtų sukelti pirkėjui lūkesčių (aut. pastaba – dėl galimo visuomeninės komplekso paskirties pakeitimo į komercinę).
Paveldo komisija atkreipė dėmesį dėl aukciono konkurso sąlygų, kurios privalo būti aiškios ir neturi kelti nepagrįstų lūkesčių pirkėjams. Komisija taip pat išreiškė rūpestį dėl Sluškų rūmų komplekso vientisumo išsaugojimo. „Turime nevienareikšmiškai vertinamų statybų pavyzdį buvusių misionierių bei šaričių vienuolynų aplinkoje Vilniuje, Subačiaus gatvėje, kai teritorija buvo padalinta, – kalbėjo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, – todėl kyla klausimas, ar neatsitiks panašiai ir su šio komplekso teritorija?“ „Šioje teritorijoje galioja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas ir Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, pagal kuriuos istorinės posesijų ribos yra saugomos,“ – teigė Departamento atstovė.
Sluškų rūmų komplekso laukia dar vienas aukcionas, kurio metu Lietuvos muzikos ir teatro akademija tikisi parduoti šį, jai priklausantį objektą. Vis dėlto, nepaisant esamos teisinės apsaugos ir Departamento pažado kreipti ypatingą dėmesį šiam objektui, nuogąstavimai dėl Sluškų rūmų komplekso ateities perspektyvų, pastatą įsigijus naujam šeimininkui, išlieka.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Viena iš jos funkcijų yra svarstyti visuomenės keliamus klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos.