Bažnyčią ir vienuolyną fundavo LDK pakancleris Povilas Steponas Sapiega, 1618 m. bažnyčia iškilmingai pašventinta, perstatyta 1774 m. vėlyvojo baroko stiliumi. Bažnyčia – bazilikinis stačiakampio plano su pusapvale apside, bebokščiu fasadu pastatas. Prie bažnyčios iš pietvakarinės pusės prišlieti vienuolyno korpusai sudarė uždarą kiemą. XIX a. pr. priešais bažnyčią pastatyti klasicizmo stiliaus vartai-varpinė. Bažnyčioje išlikęs vertingas XVIII a. vidurio interjeras, ypač iliuzine tapyba atliktas centrinis altorius (apie 1790 m., vaizduojama scena – Jonas Krikštytojas krikštija Jėzų; altorius-freska restauruota 2006-2007 m. lenkų restauratorių).
Bažnyčioje specialiai įrengtoje koplyčioje buvo palaidotas fundatorius Povilas Steponas Sapiega ir trys jo žmonos. Iš šaltinių žinoma, kad antkapis kompozicija priminė Leono Sapiegos ir dviejų jo žmonų antkapį Vilniaus Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. XVIII a. bažnyčią rekonstruojant šis vertingas antkapinės renesanso skulptūros paminklas buvo išardytas, išliko tik epitafinės lentos su figūromis. Iki šiol bažnyčios šoninėje (dešiniojoje) navoje išlikusi XVIII a. freska – tapyta epitafija su kunigaikščių Sapiegų herbu, o antkapinės skulptūros išgabentos į Baltarusijos Mokslų akademijos Baltarusijos senosios kultūros muziejų Minske.
XX a. 5 dešimtmetyje bažnyčia uždaryta, įsteigtos dirbtuvės; 1990 m. grąžinta tikintiesiems.
Prie bažnyčios veikęs pranciškonų vienuolynas uždarytas 1832 m., dalis pastatų sugriauta, o likusiuose įkurtos kareivinės. Po II Pasaulinio karo čia buvo sandėlis, vaikų namai ir mokykla internatas. Architektūrinis ansamblis kaip tik tuomet labiausiai ir nukentėjo. Dabar dalis vienuolyno pastatų grąžinta pranciškonams, likusioje dalyje veikia Valstybinio Baltarusijos meno muziejaus filialas.
Vitkauskaitė Dalia, Vilniaus universiteto projektas „Magnus Ducatus Lithuaniae“, http://www.mdl.projektas.vu.lt/
