Kristijono Donelaičio muziejus

Kristijono Donelaičio muziejus

Metai: 1979 m.
Kategorija: Kilnojamasis kultūros paveldasNekilnojamasis kultūros paveldas

Donelaičio memorialinis muziejus įkurtas 1979 m. Tolminkiemyje (rus. Čistyje Prudy), apie 15 km į vakarus nuo Lietuvos Respublikos sienos. Donelaičio memorialinio muziejaus teritorija apima 5 ha plotą. Muziejui priklauso buvusio Tolminkiemio evangelikų liuteronų bažnyčia, klebonija, našlių namo bei klebonijos ūkinių pastatų pamatai, šulinys, šventoriaus mūro tvora, kapinių liekanos, Tolminkiemio parapijos kunigo poeto Kristijono Donelaičio gimimo 250 metų sukakčiai pažymėti atminimo akmuo. Donelaičio memorialinio muziejaus pastatų atstatymo ir restauravimo projekto autorius architektas Napaleonas Kitkauskas.

Pagrindinis muziejaus pastatas – Tolminkiemio bažnyčia, statyta 1756–1764 m. Donelaičio rūpesčiu. 1950 m. sugriauta, 1971–1979 m. atstatyta. Planas stačiakampis (matmenys 22,7×14,3 m), priekiniame fasade bokštas su viršutine klasicizmo stiliui būdinga medine dalimi, rytų pusėje priestatas – zakristija. Pastato sienos plytų mūro, vidaus erdvė trinavė, vidurinė nava perdengta cilindriniu išlenktu skliautu. Nuolatinė K. Donelaičiui ir Tolminkiemio parapijai skirta ekspozicija įrengta pagrindinėje salėje. Pastato rytų dalyje po grindimis išbetonuota kripta, kurioje 1979 VI 14 perlaidoti poeto palaikai.

Klebonija 1747 m. ir 1764 m. Donelaičio rūpesčiu perstatyta ir iki Antrojo pasaulinio karo išliko be žymesnių perstatymų (tik 1887 m. šiaudų stogas pakeistas į čerpių). Po Antrojo pasaulinio karo jame apsigyveno 6 šeimos; apie 1980 m. gyventojai iškeldinti. Klebonijoje 1997 m. įrengta muziejinė ekspozicija.

Našlių namas pastatytas 1764 m. Donelaičio lėšomis. Pastatas nugriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Pamatų liekanos atkastos 1988 m., o 1997 m. konservuotos ir apsaugotos betono plokšte.

Bažnyčios šventoriaus kiemą iš šiaurės ir vakarų juosia mūro tvora. Kieme auga ąžuolai, pušys, liepos, alyvos, vienas kitas nusenęs vaismedis. Šventoriaus rytų ir pietų dalyje yra buvusios kapinės. Dalis kapų išlikę, keletas antkapių su lietuviškomis pavardėmis (pvz., Gaudžiūnai). Į šiaurės vakarus nuo klebonijos išlikęs XIX a. išmūrytas šulinys; jo antžeminė dalis pastatyta 1988 m. imituojant lietuvių liaudies mažųjų formų architektūroje naudotus pavyzdžius. Į pietus nuo klebonijos, kalvos šlaite, augo paties Donelaičio puoselėtas sodas. Per XIX a. bei XX a. pradžios šalčius ir ypač sovietmečiu jis sunyko. Jo vietoje dabar išlikę keletas senų liepų, pora vaismedžių. Iš vakarų pusės buvusį klebonijos sodą riboja viena eile susodintos liepos, iš pietų – geležinkelio pylimas.

1964 m. minint K. Donelaičio gimimo 250 metų sukaktį, priešais bažnyčios fasadą buvo pastatytas memorialinis akmuo. Jo autorius Sigitas Lasavickas.

 

Kitkauskas Napaleonas, https://www.mle.lt/straipsniai/donelaicio-memorialinis-muziejus