Mielaukiai

Metai: 1344 m.
Kategorija: Vietovės

Mielaukiai (vok. Mehlauken, nuo 1938 m. Liebenfelde) – miestelis, esantis 10 km į pietvakarius nuo Skaisgirių, Mielavos ir jos intako Timbrės santakoje. Mielaukiai minimi kaip Mielow 1344 m. kryžiuočių kelių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę aprašymuose. Parapija buvo įkurta XVIII a. 1848 m. iš 6125 parapijiečių 3000 kalbėjo lietuviškai (46,5 proc.), 1878 m. – 33,3 proc., 1912 m. – 15,6 proc.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Mielaukiuose buvo 668 gyventojai. Veikė 2 viešbučiai, 7 užeigos namai su restoranais (Theodor Bauszus – Baužius, Franz Bodeit – Bodaitis ir kiti), 2 vaistinės, 3 kepyklos, maudyklė, Mielaukių taupomoji-skolinamoji kasa ir Raiffeiseno kredito draugija, 2 statybinių medžiagų parduotuvės, knygynas, 3 metalo dirbinių krautuvės, 2 dviračių bei mašinų parduotuvės (D. Purwinas, Leo Purwinas ir kitos), 3 mėsinės (Gust. Griegoleit – Grigolaitis, Franz Puttenat – Putinaitis ir kitos), 2 kirpyklos (Ernst Podszuck – Puodžiukas ir kita), 3 galanterijos, stiklo ir porceliano, 2 grūdų ir trąšų, 2 anglių krautuvės, odos dirbinių krautuvė, 4 audinių bei rūbų parduotuvės (A. Trumpa ir kitos), 2 baldų krautuvės (Aug. Schakat – Šakaitis ir kitos), pieninė ir sūrinė, 3 popieriaus, raštinės reikmenų bei tapetų krautuvės (Johanna Bajohr ir kitos), 3 papuošalų krautuvės, karstų parduotuvė, 2 batų, 7 įvairių prekių krautuvės, gyvulių prekyba. Teismo atstovu buvo Christian Kurschat (Kuršaitis), teisininkais: Emil Mertineit (Martynaitis) ir kiti. Dirbo gydytojas, dantistas, šulinių kasėjas (Sam. Kailuweit – Kailuvaitis), dažytojas (O. Spraties – Spratys), daržininkas (Jul. Joseit – Juozaitis), stiklius, 2 skardininkai, kailiadirbys, balnius, raktininkas, kalvis (Wilh. Okat – Okaitis), siuvėjas, 2 batsiuviai (Herm. Wisbar – Vizbaras, Herm. Magat – Magaitis), ekspeditorius, tapetų klijuotojas, 2 staliai, laikrodininkas. 1879–1919 knygrišys Augustas Bajoras pardavinėjo lietuviškas knygas.

 

Pėteraitis Vilius, Purvinas Martynas, https://www.mle.lt/straipsniai/mielaukiai

Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990