Kremenicos valda pirmą kartą paminėta 1498 m. XVI a. pradžioje ji atiteko Vitebsko šambelionui Mikalojui Volskiui. 1620 m. jis fundavo Laterano kanauninkų vienuolyną ir Dievo Kūno ir Šv. Jurgio bažnyčią. Šventovė pastatyta iki 1629 m., konsekruota 1657 metais. Tai gotikos ir renesanso stilių sakralinės architektūros paminklas. XVIII a. pabaigoje, prie pagrindinio fasado pristačius prieangį, šis monumentalus pastatas su stambiais kontraforsais įgijo baroko ir klasicizmo bruožų. Bažnyčios interjere taip pat yra vertingos įrangos ir architektūros elementų.
XVIII a. viduryje atokiau už bažnyčios pastatyta neaukšta barokinė varpinė. Prie bažnyčios stovintis vienuolynas su špitole ir biblioteka 1832 m. buvo uždarytas, o XX a. 5-ajame dešimtmetyje sudegintas. Uždarius vienuolyną, bažnyčia tapo parapinė, po 1863 m. sukilimo kurį laiką neveikė.
Liškevičienė, Jolita, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
