Glubokas

Metai: XVII-XVIII a.
Kategorija: Architektūra (sakralinė)

Miestelis įsikūręs prie Gluboko ežero, Vilniaus—Polocko ir Minsko—Daugpilio kelių kryžkelėje.

1639 m. Mstislavlio vaivada Juozapas Karosas į miestelį pakvietė basuosius karmelitus. Jiems buvo pastatyta bažnyčia ir vienuolynas, suteikta nemažai miestelio ir apylinkės valdų. Tai buvo viena turtingiausių basųjų karmelitų fundacijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XVIII a. antroje pusėje čia veikė basųjų karmelitų Lietuvos provincijos naujokynas. 1865 m. jis uždarytas caro valdžios, bažnyčia rekonstruota į Dievo Motinos cerkvę, kuri veikia iki šiol.

Kitoje aikštės pusėje — Švč. Trejybės bažnyčia. Dabar 1764—1782 m. iškilusią vėlyvojo baroko šventovę primena tik fasadas. Pagrindinis pastato tūris pakeistas 1902—1908 m. rekonstrukcijos metu.

Miesto pakraštyje — Berazvečioje — stovėjo Bazilijonų cerkvė ir vienuolynas. Bazilijonus į Gluboką taip pat pakvietė ir bažnyčią pastatė  Juozapas Korsakas. Iš pradžių pastatai buvę mediniai, o 1756—1763 m. išaugo mūrinis vėlyvojo baroko ansamblis  — Vilniaus baroko mokyklos pavyzdys. 1970 m. cerkvė sunaikinta sovietų valdžios, išliko tik vienuolyno korpusas.

 

Račiūnaitė, Tojana, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012