Dysnos miestas išsidėstęs prie perkėlos per Dauguvą, greta Dysnos žiočių.
Pirmiausia apgyvendintas dešinysis, o nuo XVIII a. ir kairysis Dysnos krantas. Nuo 1301 m. Dysna priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, nuo XIV a. čia minima pilis. Nuo XVI a. tai Polocko vaivadijoje buvusios seniūnijos centras. 1569 m. valdovas Žygimantas Augustas suteikė Dysnai Magdeburgo teises ir herbą (pavaizduota burinė valtis). 1579 m. miestas tapo Stepono Batoro strategine karine baze siekiant atgauti Polocką. Tuomet Dysnoje, kalvos viršūnėje (dab. Batoro sala Dauguvos viduryje), pastatyti nauji žemės gynybiniai statiniai, suprojektuoti valdovo inžinieriaus Simonės Džengos (Simone Genga) iš Urbino. 1581—1583 m. Dysnoje pastatyta Stepono Batoro funduota parapinė bažnyčia. Iš pradžių ji buvo patikėta Polocko jėzuitų globai. 1633 m. Polocko vaivadijos bajoras Kristupas Malkevičius-Chelchovskis fundavo pranciškonų vienuolyną. 1633 m. stačiatikių vyskupas Silvestras Kosovas miesto centre fundavo stačiatikių Viešpaties Prisikėlimo vienuolyną (penkių kupolų cerkvė sudegė 1882 m.). Miestas visiškai sudegintas per Šiaurės karą 1700 metais. Po Abiejų Tautų respublikos antrojo padalijimo Dysna atsidūrė Rusijos sudėtyje.
Klajumienė, Dalia, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
