Bycenis

XVI a. viduryje Bycenio valda (dab. Bresto srityje, Ivacevičų rajone) priklausė Chodkevičiams, vėliau — Triznoms. 1607 m. čia įsteigtas bazilijonėms skirtas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Uspenijės) vienuolynas. Netrukus jis buvo atiduotas bazilijonams. Bycenio vienuolyno vyresnysis iki 1613 m. buvo Juozapatas Kuncevičius. 1615 m. vienuolyne atidarytas bazilijonų noviciatas, jis čia veikė iki pat bažnytinės unijos panaikinimo XIX a. viduryje. 1626 m. funduota vienuolyno špitolė, skirta 10 asmenų išlaikyti.

XVII a. viduryje, per karą su Maskva, Bycenyje prieglobstį rado bazilijonai iš Vilniaus, Polocko, Vitebsko ir Minsko. Tuomet čia buvo saugomos ir Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyno vertybės. XVIII a. pradžioje Bycenyje, prie vieno didžiausių ir turtingiausių Lietuvos bazilijonų vienuolynų, pastatyta barokinė dvibokštė Šv. Juozapato cerkvė (vėliau — katalikų Švč. Trejybės bažnyčia). Šventovė ir prie jos prigludęs vienuolyno pastatas buvo sugriauti per Pirmąjį pasaulinį karą. Keli išlikę šventovės ikonostaso drožybos fragmentai šiuo metu saugomi Bycenio mokykloje įrengtame Krašto muziejuje.

XVIII a. pabaigoje Bycenio miestelis kurį laiką priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Antanui Tyzenhauzui. Didikas čia apie 1775 m. fundavo varpinę, žinomą iš XIX a. brėžinių.

Kaimelio centre stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Uspenijės) cerkvė. Ją, kaip bazilijonų vienuolyno koplyčią, 1640 m. pastatydino vienas Bycenyje šeimininkavusios Triznų giminės narių. Uždarius bazilijonų vienuolyną, XIX a. viduryje šventovė atiduota stačiatikiams. Cerkvės architektūra turi renesanso ir baroko bruožų. Vienas seniausių šiuo metu saugomų kūrinių — XVIII a. Žyrovičų Dievo Motina.

Bycenio pakraštyje yra senos žydų kapinės.

Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012