Prūsijos slaptasis valstybinis archyvas (vok. Preußisches geheimes Staatsarchiv) veikė 1457–1945 m. Karaliaučiuje. Archyvo pagrindą sudarė Vokiečių ordino, Prūsos, Prūsijos valstybės, Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos istoriniai šaltiniai. Po Vatikano slaptojo archyvo buvo svarbiausias archyvas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos istorijai tirti. Skyrėsi nuo daugelio kitų Vokietijos archyvų gausia medžiaga apie Prūsiją.
Archyvo pradžia – 1309 m., Vokiečių ordino sostinę perkėlus į Marienburgą, kurio pilyje buvo didžiojo magistro kanceliarija. Iš pradžių vadintas Karaliaučiaus archyvu. Nuo 14 a. pabaigos gausėjo archyvinės medžiagos, imta daryti siunčiamų laiškų nuorašus. 1457 m. Vokiečių ordino sostinę perkėlus į Karaliaučių, į jos pilį perkelta ir dalis archyvo, o senoji dalis 1457–1772 (iki Abiejų Tautų Respublikos pirmojo padalijimo) buvo saugoma Tepliavos pilyje, 1772 m. perkelta į Karaliaučiaus pilį.
Archyvo fondais mokslininkai daugiausia naudojosi tarpukariu, ypač tiriant senovės Prūsijos, Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos praeitį. 1942–1943 m., per karą, archyvo svarbiausi fondai buvo išskirstyti po Rytų Prūsijos pilis ir dvarus (pvz., Laukstyčiuose, Skaisgiriuose, Brandenburge netoli Karaliaučiaus). Rytų frontui artėjant archyvas buvo pervežtas į Harzo kalnų druskos kasyklas (425 m gylyje) Graslebene prie Braunschweigo. Dėl skubėjimo iš Vokiečių ordino foliantų dingo 4 tomai apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymą. Visa medžiaga 1979 m. perkelta į Berlyno priemiestyje Dahleme įkurtą Prūsijos kultūros palikimo slaptąjį valstybinį archyvą (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz).
Keli dokumentų pavyzdžiai:
- XV a. Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio laiškai Vokiečių ordinui
- 1431 m. popiežiaus laiškas Švitrigailai
- Jono Bretkūno (1536–1602) į lietuvių kalbą išverstos Biblijos rankraštis, prie kurio J. Bretkūnas dirbo daugiau kaip 10 metų (1579–1590)
- Juodkrantės, Viešvilės, Klaipėdos miesto metrikų knygos