Dokumentai Prūsijos kultūros paveldo slaptajame archyve Berlyne

Metai: XIV-XX a.
Kategorija: Dokumentai

Prūsijos slaptasis valstybinis archyvas (vok. Preußisches geheimes Staatsarchiv) veikė 1457–1945 m. Karaliaučiuje. Archyvo pagrindą sudarė Vokiečių ordino, Prūsos, Prūsijos valstybės, Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos istoriniai šaltiniai. Po Vatikano slaptojo archyvo buvo svarbiausias archyvas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos istorijai tirti. Skyrėsi nuo daugelio kitų Vokietijos archyvų gausia medžiaga apie Prūsiją.

Archyvo pradžia – 1309 m., Vokiečių ordino sostinę perkėlus į Marienburgą, kurio pilyje buvo didžiojo magistro kanceliarija. Iš pradžių vadintas Karaliaučiaus archyvu. Nuo 14 a. pabaigos gausėjo archyvinės medžiagos, imta daryti siunčiamų laiškų nuorašus. 1457 m. Vokiečių ordino sostinę perkėlus į Karaliaučių, į jos pilį perkelta ir dalis archyvo, o senoji dalis 1457–1772 (iki Abiejų Tautų Respublikos pirmojo padalijimo) buvo saugoma Tepliavos pilyje, 1772 m. perkelta į Karaliaučiaus pilį.

Archyvo fondais mokslininkai daugiausia naudojosi tarpukariu, ypač tiriant senovės Prūsijos, Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos praeitį. 1942–1943 m., per karą, archyvo svarbiausi fondai buvo išskirstyti po Rytų Prūsijos pilis ir dvarus (pvz., Laukstyčiuose, Skaisgiriuose, Brandenburge netoli Karaliaučiaus). Rytų frontui artėjant archyvas buvo pervežtas į Harzo kalnų druskos kasyklas (425 m gylyje) Graslebene prie Braunschweigo. Dėl skubėjimo iš Vokiečių ordino foliantų dingo 4 tomai apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymą. Visa medžiaga 1979 m. perkelta į Berlyno priemiestyje Dahleme įkurtą Prūsijos kultūros palikimo slaptąjį valstybinį archyvą (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz).

Prūsijos slaptojo valstybinio archyvo 6 svarbiausi fondai, sudarantys 3/4 medžiagos, yra svarbūs ir Lietuvos istorijai, lituanistikai. Vokiečių ordino laiškų fonde yra daug nuo 14 a. pabaigos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laiškų ir sutarčių originalų. Reformacijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei Lietuvoje istorijai svarbus Hercogo laiškų skyrius (Chodkevičių, Radvilų, Valavičių ir kitų didikų susirašinėjimas su Albrechtu Brandenburgiečiu ir vėlesniais Prūsijos valdovais, Lietuvos socialinių ekonominių santykių su Prūsija medžiaga). Lietuvos istorijai vertingi Rytų Prūsijos foliantai, mažiausiai tirtas ir panaudotas Valstybinio iždo ministerijos fondas (su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję 9 dideli paketai). Tarp su Lenkija susijusių paketų gausu medžiagos ir apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Daug svarbių šaltinių yra apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Lietuvos sienų kaitą, Mažosios Lietuvos miestelius ir valsčius.
Archyve yra vertingos medžiagos apie lietuvių raštijos veikėjus (Joną Bretkūną, Kristijoną Donelaitį, Martyną Liudviką Gediminą Rėzą ir kitus), jų kūrinių. 1939 03 Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos į archyvą buvo atiduoti Klaipėdos krašto seimelio aktai. 1943 09 iš Centralinio valstybės archyvo Kaune į Prūsijos slaptąjį valstybinį archyvą pergabenti Klaipėdos krašto gubernatoriaus 1923–1939 aktai.

 

Keli dokumentų pavyzdžiai:

  • XV a. Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio laiškai Vokiečių ordinui
  • 1431 m. popiežiaus laiškas Švitrigailai
  • Jono Bretkūno (1536–1602) į lietuvių kalbą išverstos Biblijos rankraštis, prie kurio J. Bretkūnas dirbo daugiau kaip 10 metų (1579–1590)
  • Juodkrantės, Viešvilės, Klaipėdos miesto metrikų knygos