Skaisgiriai

Metai: 1583 m.
Kategorija: Vietovės

Skaisgiriai (vok. Skaisgirren, nuo 1938 Kreuzingen, rus. Bolšakovo), bažnytkaimis prie Dvitiltės upelio, svarbiausių kelių į Tilžę, Įsrutį, Karaliaučių, Labguvą, Mėtežerynus, Žilius sankryžoje.

Pirmąkart Skaisgiriai paminėti 1583 Labguvos valsčiaus sąskaitų knygose. 1650 Florianui Krausei suteikta karčemos laikymo teisė, įpareigojant kasmet patiekti valsčiui 60 statinių alaus. 1693 sujungus kai kuriuos Papelkių ir Žilių parapijų kaimus, įkurta parapija (Skaisgirių (2) parapija). Nuo 1693 veikė pradinė mokykla. 1773 pastatyta bažnyčia.

1807 kunigo name buvo apsistojęs Napoleonas, bažnyčioje laikyti jo arkliai ir vežimai. Dėl palankios geografinės padėties Skaisgiriai buvo didžiausia apylinkėse turgavietė, čia vykdavo didžiausi Rytprūsiuose savaitiniai turgūs, didžiausia Prūsijoje paršelių prekyvietė. Turgaus dienomis atvykdavo iki 1,5 tūkst. vežimų iš Įsruties, Labguvos, Vėluvos ir kitų. apylinkių.

Parapijoje nuo pat įsikūrimo gyveno lietuviai. Iki 1818 m. pamaldos buvo laikomos tik lietuvių kalba. Skaisgiriuose kunigavo lietuviškų giesmių eiliuotojas, vertėjas į lietuvių kalbą Motiejus Vilhelmas Meisneris, kuris čia ir mirė 1708 m.

Skaisgiriuose  klebonu dirbo lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis kunigas Jonas Pipiras, kuris palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Bendruomenės nariai lietuviai ilgai priešinosi prievartinei asimiliacijai: 1848 iš 9537 parapijiečių lietuviais užrašyta 4253 (44,6%), 1870 – 3707 (37,2%), 1878 – ~2000. Po 10 metų bendruomenei išaugus iki 11 000, lietuvių buvo 2730 (24,7%). Tiek buvo ir Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse.

Skaisgiriuose ir aplinkiniuose kaimuose (Govartuose, Kiškiuose) apie 1890 m. lankėsi tautosakininkas Vilius Kalvaitis, užrašinėjęs lietuviškas dainas.

Po Antrojo pasaulinio karo išlikusi bažnyčia paversta kino teatru, XX a. paskutiniajame dešimtmetyje perduota stačiatikiams.

 

Safronovas Vasilijus, https://www.mle.lt/straipsniai/skaisgiriai-2

Juška Albertas, https://www.mle.lt/straipsniai/skaisgiriu-2-parapija

Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990